Naujienų prenumerata

Dienos klausimas

Ar pritartumėte, kad krizės metu bibliotekos dirbtų savaitgaliais ir ilgiau būtų atviros vakarais?

Taip, manau, kad bibliotekos tai turėtų padaryti, nes liko mažai vietų, kur mažas pajamas gaunantys žmonės galėtų leisti laisvalaikį, mokytis ar šviestis
Tik tuo atveju, jei bibliotekininkams būtų papildomai mokama
Ne, to daryti nereikia

Renginiai

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti

Šv. Ignoto 6-108,

LT-01120 Vilnius

Tel./faks: +370 389 61606

El. paštas: laimal@uvb.lt

Bibliotekų naujienos

Kinas I. Simonaitytės bibliotekoje
Kinas I. Simonaitytės bibliotekoje

2010-04-07

Kinas I. Simonaitytės bibliotekoje

Kovo 16 d. Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje uostamiesčio gyventojai turėjo išskirtinę galimybę pabendrauti ir padiskutuoti su Vilniaus kino dokumentininkais Julija ir Rimantu Gruodžiais bei pasižiūrėti keletą jų kino juostų – „Pirtis”, „Šeimyna“, „Kaliausė“ ir naujausią filmą „Upė“, pelniusį Lietuvos kinematografininkų sąjungos apdovanojimą bei Florencijos festivalio „dei Popoli“ specialų žiūrovų prizą.


J. ir R. Gruodžių dokumentiniame filme „Upė“ pasakojama apie žmones, gyvenančius Neries ir Šventosios upių santakoje – Saleninkų kaime, Jonavos chemijos giganto pašonėje. Per Nerį seniai nebėra kelto, į seniūniją, esančią už 12 km, nevažinėja autobusas. Saleninkų žmonės verčiasi atsitiktiniais darbais, gyvena iš pašalpų, pensijų. Kaip moka, taip lipdo savo ir savo vaikų, vaikaičių gyvenimus.
1994 m. įkūrę studiją „Periferiją“, J. ir R. Gruodžiai patys plėtoja idėjas, vėliau rengia projektus ir ieško finansavimo. Kaip teigia pats R. Gruodis, „nuo sumanymo iki pabaigos praeina ir treji, ir penkeri metai – nėra taip, kad nuolat šokinėtum tik apie vieną filmą. Dabar baigsime juostą, kurią pradėjome prieš penkerius metus, ir jau galvojame, ieškome medžiagos kitai. Didesnėje studijoje dalį šių darbų atliktų kiti žmonės, bet mes sukamės dviese. Nesiskundžiame, nes šiuo darbu gyvename.“
Studijos filmai rodyti tarptautiniuose festivaliuose Danijoje, Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Portugalijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, Estijoje, JAV, per Lietuvos ir užsienio televizijas, jų yra Danijos, Vokietijos, Prancūzijos, Portugalijos, JAV, Lietuvos bibliotekose ir muziejuose.
J. ir R. Gruodžių kūryboje svarbiausia yra emocinė nuotaika. „Man patinka suteikti žmogui progą pagalvoti. Pavyzdžiui, perskaitęs poezijos posmelį, gali užversti knygą ir apmąstyti. Kine tokios galimybės nėra, nes jis vyksta laike, jam būdinga elementų gausa. Man patinka filmai, kuriuose ne viskas pasakoma, ne viskas parodoma.“
I. Simonaitytės bibliotekoje vykusioje dokumentinių filmų peržiūroje žiūrovai J. ir R. Gruodžius apipylė klausimais – kaip dabar laikosi Salininkų kaimas, kaip pavyko nufilmuoti šiandien jau nebeveikiančios Vilniaus viešosios pirties lankytojus Adomo ir Ievos kostiumais, kaip sužinojo apie kačių šeimyną auginančią moterį, kaip pavyksta prakalbinti žmones prieš kameras?
Ši filmų peržiūra – ne pirmoji I. Simonaitytės bibliotekoje. Nuo kovo 2 d. bibliotekoje pradėti rengti Goethe‘s instituto bei VšĮ „Project Day By Day“ vokiškų filmų seansai.

Rasa Zokaitytė
Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės
Kultūrinės veiklos vadybininkė



Atgal »     Atsiliepimai »