Lietuvos viešosios biliotekos

Prasidėjo šventomis Mišiomis
Paminėti kraštiečio poeto Vlado Šlaito 88-ąsias gimimo metines į Žemaitkiemį rinkosi jo artimieji, literatai, kultūros darbuotojai, rajono valdžios atstovai, svečiai iš Anykščių, Kauno, Vilniaus, Jonavos, Ukmergės. Pirmiausia atvykusieji suko į senają miestelio Šv. Kazimiero bažnyčią, kurioje Mišias aukojo Žemaitkiemio, Lyduokių ir Balninkų klebonas Rimantas Laniauskas. Pasimeldę už poetą, jo tėvelius ir kitus artimuosius, apmąstę savo gyvenimus, susirinkusieji sėdo į autobusą ir judėjo miestelio kapinių link, kuriose buvo pašventintas paminklas poeto mamai, iš dalies - ir jam pačiam.

Paminklo statybą finansavo V. Šlaito mokslo draugė
Ilgus metus poeto kūryba ir gyvenimu domėjosi, paminklo statyba rūpinosi kartu su juo prieškario metais Antano Smetonos gimnaziją lankiusi, dabar Čikagoje gyvenanti šviesios minties Sofija Jelionienė. Ir dabar ji pagal galimybes aktyviai dalyvauja išeivijos kultūriniame gyvenime, prieš kelerius metus, viešėdama Ukmergėje, Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje, padovanojo įrašus su autentiškais poeto dek-lamuojamais eilėraščiais. Simbolinė ir paties paminklo forma - iš juodo marmuro sukurta atversta knyga, kurios viename puslapyje įrašyta poeto mamos Antaninos Šlaitienės pavardė ir gyvenimo datos, kitame - žodžiai: “Sūnus Vladas ilsisi Londono kapinėse Anglijoje”. Klebonui R. Laniauskui šventinant paminklą, dalyvavo viena iš paskutiniųjų Šlaitų palikuonių Danutė Virgailytė, Žemaitkiemio seniūnė Rita Mikutienė, literatai ir bibliotekininkai, poeto klasės draugas Henrikas Gintautas. Anykščiuose gyvenantis poetas Algirdas Ražinskas prisiminė, kad tai bene vienintelis lietuvių poetas, kuris gimė ir mirė ne Lietuvoje. Iš tiesų, V. Šlaitas gimė Rusijos mieste Čeliabinske, likimas taip susiklostė, kad amžinybėn išėjo Anglijoje, Braitono senelių pensionate. Vilčių, kad poeto palaikai bus pargabenti į Lietuvą, jau nelikę.
Pagerbę V. Šlaitą, susirinkusieji apžiūrėjo kapinių patvoryje praėjusį rudenį pasodintą raudonųjų kaštonų alėją, o miestelyje - poeto gimtąjį namelį. Prieš šį renginį jos organizatoriams buvo papildomų rūpesčių - reikėjo namelį remontuoti. Vlado Šlaito viešosios bibliotekos šeimininkams, kurie rūpinasi poeto atminimo išsaugojimu, padėjo Žemaitkiemio seniūnija, jos vadovė R. Mikutienė, ūkvedys Antanas Aukštuolis.

Pagrindiniai šventės akcentai - mokykloje
Žemaitkiemio pagrindinės mokyklos direktorius Reimontas Devenis pasistengė, kad poezijos ir muzikos šventė, kuri praturtina miestelio kultūrinį gyvenimą, vyktų sklandžiai ir įdomiai. Kelias valandas jis buvo persikvalifikavęs į garso režisierių - rūpinosi mikrofonais, garso kokybe.
Prasidėjo ji poeto ir bardo jonaviškio Kazimiero Jakučio daina apie meilę V. Šlaito žodžiais. Gražiai papuoštoje salėje, kurios scenoje tarp auksinių klevų lapų žibėjo žvakių liepsnelės, dainininką keitė Vlado Šlaito viešosios bibliotekos direktorė Rasa Griškevičienė, kalbėjusi, kad šį rudenį minimas poeto 88-asis gimtadienis, o jo vardo premija įteikiama jau devintąjį kartą. Ją šį kartą nuspręsta paskirti mūsų kraštiečiui, iš Taujėnų kilusiam, dabar Kaune gyvenančiam ir kuriančiam poetui Kęstučiui Navakui.
Vaizdingai, gražiai ir prasmingai kalbėjo Kauno Juozo Tumo-Vaižganto muziejaus vedėjas, mūsų kraštietis, literatas Alfas Pakėnas. Pasak jo, V. Šlaitas yra prasitaręs, kad gal kada nors papuls į lietuvių poetų chrestomatiją, bet kad jo eilėraščių žodžiais bus kuriamos dainos, tikrai niekada neįsivaizdavo. Vėlgi, pasak kalbėtojo - simboliška tai, kad pirmąja poeto premijos lauretate tapo tolima jo giminaitė ir kūrybinio palikimo saugotoja Indrė Žekevičiūtė-Žakavičienė, o devintąją premiją gavo vienas perspektyviausių jaunosios lietuvių kartos poetų - K. Navakas. Žinoma literatūros kritikė ir analitikė Viktorija Daujotytė, šiaip jau neskubanti žarstyti pagiriamų žodžių kūrėjams, yra prasitarusi, kad K. Navakas yra tarsi jaunasis Putinas. “Manau, kad V. Šlaitas dabar yra laimingas - jo premija pereina į kitą lygmenį”, - sakė A. Pakėnas.

Posmai, muzika, linkėjimai ir gera nuotaika
K. Navakas, išklausęs kolegos literato žodžius apie jo talentą, priminimą apie prieš porą metų jam įteiktą Nacionalinę kultūros premiją, savo prisistatymą pradėjo žodžiais: “Kalbant Alfukui, jaučiausi, kad lyg švęsčiau 90-metį”. Jumoro nestokojantis rašytojas papasakojo apie Taujėnuose praleistą vaikystę, priverstinę emigraciją į Kauną, sugrįžimus į gimtinę, Ukmergę. Skaitė savo eilėraščius, prozos kūrinių ištraukas iš naujosios knygos “Du lagaminai sniego”, kurioje aprašyti ir Taujėnuose, Ukmergėje praleistos vaikystės ir jaunystės epizodai. Būtent už tas esė jam komisija ir apsisprendė skirti šių metų V. Šlaito literatūrinę premiją. Bene linksmiausiai susirinkusius nuteikė K. Navako paskaitytos knygos “Iš gyvenimo garstyčių bei krienų” ištrauka apie Juozo Erlicko “Knygą”, už kurią poetas siūlė žinomam jumoristui skirti Nobelio premiją.
Savo kūrybą skaitė devintasis Vlado Šlaito premijos laureatas K. Navakas.

Įsimintinų akimirkų renginio metu buvo daug. K. Jakučio dainas keitė mūsų kraštiečių, Vilniuje gyvenančių Vandos Kinderytės-Budrienės, Albinos Tumaitės-Povilavičienės, Kaune gyvenančios Genovaitės Stulpinienės, anykštėno Algirdo Ražinsko posmai. Eilėraščius skaitė ukmergiškiai literatai Gintautas Stankaitis, Apolonija Grigonytė, Monika Blauzdienė. Gražiai renginį įprasmino kitos jo akimirkos - savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo Juliaus Zarecko žodžiai apie tai, kad pakito šio literatūrinio konkurso nuostata ir išsiplėtė jo geografija. Jame dabar galės dalyvauti viso pasaulio lietuviai. Vėlgi - prasmingas buvo Šlaitų giminės D. Virgailytės apsisprendimas - ji Vlado Šlaito viešajai bibliotekai dovanojo daug metų saugotus jai rašytus poeto laiškus.
Nepaisant rinkimų karštligės, spėjo į premijos įteikimo iškilmes rajono meras Algirdas Kopūstas ir jį lydintys rajono Tarybos nariai - Regina Kaupienė, Elena Mirinavičienė, Regimantas Baravykas. Pasveikinęs K. Navaką, įteikęs laureato diplomą, rajono meras pasidžiaugė, kad Žemaitkiemyje suruošta tokia graži šventė, linkėjo jos rengėjams ir ateityje įgyvendinti savo sumanymus. Dėkodamas už rajono valdžios atstovų sveikinimus, K. Navakas sakė, kad ši premija jam yra brangesnė net ir už Nacionalinę kultūros premiją. Atsidėkodamas jis įteikė Vlado Šlaito viešajai bibliotekai įrėmintą savo eilėraščio juodraščio tekstą. Šventė Žemaitkienio pagrindinėje mokykloje baigėsi arbatos gėrimu ir bendravimu prie sumuštiniais papuoštų stalų. Įvairiausių sumuštinių solidarios bibliotekos moterys sutepė keletą šimtų, jų užteko visiems renginio dalyviams, kurie skirstėsi išsinešdami ilgai neblėsiančias šventės akimirkas. Bene pirmasis jomis interneto svetainėje pasidžiaugė K. Jakutis, kuriam renginio organizatoriai, atsidėkodami už gražias dainas, dovanojo bibliotekos moterų suspaustą originalų kaimišką sūrį...

 

Kęstutis Griškevičius

Melanijos Širvienės nuotraukos