Naujienų prenumerata

Dienos klausimas

Ar pritartumėte, kad krizės metu bibliotekos dirbtų savaitgaliais ir ilgiau būtų atviros vakarais?

Taip, manau, kad bibliotekos tai turėtų padaryti, nes liko mažai vietų, kur mažas pajamas gaunantys žmonės galėtų leisti laisvalaikį, mokytis ar šviestis
Tik tuo atveju, jei bibliotekininkams būtų papildomai mokama
Ne, to daryti nereikia

Renginiai

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti

Šv. Ignoto 6-108,

LT-01120 Vilnius

Tel./faks: +370 389 61606

El. paštas: laimal@uvb.lt

Pranešimai. Renginiai. Akcijos

2008-12-02

Renginiai Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje

Kino klasikos seansai bibliotekoje
A. A. Jonyno kūrybos vakaras


Kino klasikos seansai bibliotekoje


Šią savaitę Kauno apskrities viešoji biblioteka pristato du kino klasika tapusius filmus: „Amžinoji šviesa“ (1987 m., rež. Algimantas Puipa) ir „Mano vaikystės ruduo“ (1977 m., rež. Gytis Lukšas).
Algimantas Puipa – vienas žymiausių kino režisierių, dažniausiai kuriantis pagal šiuolaikinę lietuvių literatūrą. Filmas „Amžinoji šviesa“ remiasi Rimanto Šavelio apysaka, pasakojančia apie 5-ojo dešimtmečio Lietuvos pamario kaimo gyvenimą. Neapsieinama be meilės pinklių, į kurias įsipainioja vietinio kaimo amatininkas Anicentas, mechanizatorius Zigmas ir dvi jaunos gražios merginos: Pranė bei iš kito kaimo atklydusi Amilė.
Anot kritikų, „Amžinoji šviesa“ – tai vienas nuosekliausių, harmoniškiausios meninės formos lietuviškų filmų. R. Šavelis ir A. Puipa tarsi laidoja sovietinės sistemos sanklodą Lietuvos visuomenėje, atskleidžia beviltiškas, kartais juokingai dramatiškas ir net absurdiškas užsispyrusių tautiečių gyvenimo scenas, nesuvokiamą atsidavimą likimui ir pražūtingiems impulsams. Pagrindinius vaidmenis atlieka: Vidas Petkevičius, Virginija Kelmelytė ir Kostas Smoriginas.
„Mano vaikystės ruduo“ – Juozo Apučio novelės motyvais sukurtas filmas, pasakojantis apie vaikystės pasaulį, kuris pradeda pamažu griūti susidūrus su suaugusiųjų realybe ir kasdieniais konfliktais. Kino kritikų teigimu, jis tarsi sudaro neformalią dilogiją su vėlesne, žiūrovų jau matyta juosta „Vasara baigiasi rudenį“ (1981 m.). Abiejų kūrinių veiksmas rutuliojasi tuo pačiu metu Lietuvos kaime, abiejuose nagrinėjamas nacionalinis dorovingumas, pasitelkiamas subtilumas. Režisierius pačiu laiku spėjo užfiksuoti nykstančius vienkiemius, mažus Lietuvos kaimelius ir vietinę bendruomenę. Jis puikiai perteikia skirtingų kartų nesutarimus ir svarbias egzistencines mintis. Vaidina Algimantas Masiulis, Arūnas Bulika, Violeta Mieliauskaitė, Artūras Pravilonis.
Filmai bus rodomi Kauno apskrities viešosios bibliotekos (Radastų g. 2) salėje. Filmas „Amžinoji šviesa“ – gruodžio 3 d. 17.30 val. Filmas „Mano vaikystės ruduo“ – gruodžio 4 d. 15.30 val. Kino seansai nemokami.


Kino klasikos seansai bibliotekoje
Kino klasikos seansai bibliotekoje
Kino klasikos seansai bibliotekoje
Kino klasikos seansai bibliotekoje

A. A. Jonyno kūrybos vakaras


Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, salė) gruodžio 4 d., ketvirtadienį, 17 val. vyks susitikimas su Nacionalinės premijos laureatu Antanu A. Jonynu.
Poetas ir vertėjas Antanas A. Jonynas (g. 1953 m.) Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas, 1976–1993 m. dirbo redaktoriumi „Vagos“ leidykloje. 1977 m. pasirodęs jo poezijos rinkinys „Metai kaip strazdas“ iškart pelnė Z. Gėlės premiją už geriausią metų debiutą. Rinkinys „Atminties laivas“ (1980 m.) pripažintas geriausia metų jaunojo autoriaus knyga. Nuo 1981 m. Antanas A. Jonynas yra Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Eilėraščių rinkinys „Nakties traukinys“ (1990 m.), pripažintas geriausia 1991 m. knyga, poetui pelnė Lietuvos rašytojų sąjungos premiją. Tais pačiais metais poetui skirta Nacionalinė premija. Elėraščių rinkinys „Krioklys po ledu“ (1997) įvertintas Jotvingių premija. 2003 m. poetas tapo Nacionalinės kultūros ir meno premijos ir „Poezijos pavasario“ laureatu. A. A. Jonynas verčia poeziją iš vokiečių, latvių, rusų kalbų. Ypač vertingas jo darbas – Goethes „Fausto“ vertimas (1999 m.).
Anot kritikų, A. A. Jonyno poezija pasižymi išmintimi, santūriu dramatizmu, filosofine savivoka bei iš kasdienio vaizdo išaugusia metafora. Kūryboje poetas ypač akcentuoja asmens privatumą ir vidinę laisvę, rašydamas improvizuoja, sąmoningai pažeidžia ritmą. Jo eilėraščių plėtotę galima palyginti su muzikine improvizacija.
Renginyje bus galima pabendrauti su autoriumi, padiskutuoti aktualiomis temomis, pasidomėti jo asmenybe ir kūrybine raiška.
Parengė
Edita Urbonavičienė
KAVB viešųjų ryšių specialistė
Tel. 32 44 37
e.urbonaviciene@kvb.lt  



Atgal »     Atsiliepimai »