Lietuvos viešosios biliotekos

Rugsėjo 19 d. Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos organizuotu renginiu prasidėjo Rokiškio miesto trijų šventinių dienų maratonas, pasak Rokiškio rajono savivaldybės Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėjo Petro Blaževičiaus, aukštai užkėlęs kartelę ateinančių dienų kultūriniams renginiams.

Penktadienio popietę bibliotekoje buvo pristatyti Rokiškio kraštą reprezentuojantys leidiniai: Rokiškio krašto kultūros žurnalo „Prie Nemunėlio“ 2008 m. Nr.1 ir Jono Danausko fotoalbumas „Nuo Sartų iki Nemunėlio“.

Renginį pradėjo Rokiškio vaikų folkloro grupės „Čirulis“, rokiškėnų meiliai vadinamų „čiruliukais“, atliekamos dainos, pasak vadovės Dalios Deksnienės atspindinčios tris ansamblio laikotarpius. Smagią pradžią „užvedė“ skambi „Darata mana“, vyriškai sodriai antrąją „ Kai aš mažas buvau“ užtraukė Juliukas, o užbaigė Simonos vedama linksma „Daina apie pupą“. Nuoširdūs aplodismentai palydėjo jaunųjų atlikėjų pasirodymą. Tai, vadovės žodžiais, pats geriausias leidinyje publikuoto straipsnio „Augantys papročių medžio ir paukščio giesmės dermėj“, skirto kolektyvo 20-mečiui, pristatymas be žodžių.
Renginio vedėja – Viešosios bibliotekos direktorė, leidinio „Prie Nemunėlio“ ats. redaktorė – Alicija Matiukienė, vieną po kito kvietė garbingus svečius pristatyti leidinyje publikuotus straipsnius.
Šiame leidinyje daug medžiagos, skirtos įvairiems rankraščiams – nuo raštijos ir kalbos paveldo objektų, saugomų turtingose muziejaus ekspozicijose ( Rokiškio krašto muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Ona Mackevičienė „Knygos – Rokiškio krašto muziejaus pasididžiavimas“, išeivijos kraštiečių kultūrinio palikimo sklaidos Romuvos gimnazijos Lituanistikos centre iki kuklios, bet unikalios ir vertingos savo praeitimi asmeninės knygnešio bibliotekos ramioje Audronių kaimo sodyboje ( Antanas Puriuškis „Mokytojas ir knygnešys Juozas Petrulis“). Kito Rokiškio krašto šviesuolio knygnešio Jono Katelės 100-osioms mirties metinėms skirti net du straipsniai, liudijantys švietėjo paliktus ryškius buvimo ir veiklos šiame krašte pėdsakus. Leidinyje publikuojami fragmentai iš 1934 metais išleistos Vytauto Bičiūno monografijos „ Kunigas Jonas Katelė ir jo laikai“. Apie kunigą šviesuolį Joną Katelę straipsnyje „ Duokit knygų – anos atvers dangų“ rašo Juozo Tumo- Vaižganto memorialinio muziejaus Kaune vedėjas Alfas Pakėnas, kaip visad ištikimas polinkiui ieškoti ir rasti žymių asmenybių sąsajų su Juozu Tumu – Vaižgantu.

Apie Rokiškio Romuvos gimnazijoje įkurtą Lituanistikos centrą – pasak Alicijos Matiukienės, „gražią ir šiltą oazę“ mokykloje – kalbėjo straipsnio „ Išeivijos kultūrinio palikimo puslapiai“ autorė, gimnazijos bibliotekos vedėja, šio centro įkūrėja Reda Kiselytė. Ji paminėjo svariausias kraštiečių išeivių dovanotas kolekcijas, o į pateiktą klausimą „Ar yra tokio centro prasmė?“ atsakė, kad jau nuo rugsėjo pradžios pirmokai ateina susipažinti su centre pristatomu „Knygos keliu“, o organizuojamuose renginiuose, parodų pristatymuose niekad nestinga lankytojų.

Neaplenktas ir seniausios miesto mokyklos, nešiojančios garbingą Juozo Tumo – Vaižganto vardą, 90-metis. Ta proga leidinyje publikuotas kraštiečio, matematikos mokslų daktaro, šios gimnazijos auklėtinio Broniaus Riaubos straipsnis, skirtas buvusiam mokyklos direktoriui Juozui Janulioniui. Įdėmiai kartu su visais Broniaus Riaubos pristatymo klausėsi dabartinis mokyklos direktorius Egidijus Vilimas. Garsus matematikas kalbėjo labai nematematiškai – sausai, o ypatingai literatūriškai ir emocingai. Pasveikinęs visus Rokiškėnų klubo Vilniuje vardu, dalinosi vaikiškoj atminty išlikusiais pačiais ryškiausiais prisiminimais. Paklusęs akademiko Jono Kubiliaus siūlymu atsigręžti į kultūrą, istoriją, pastebėjo, kaip įdomu yra pačiam „pačiupinėti“ literatūrinius tekstus ir rasti juose įspūdingus Jono Katelės uždavinynus su stebinančiais tikslumu uždaviniais, pirmą kartą paminėtu terminu „aibė“ ir kitais reikšmingais faktais..

Kalbėdamas apie Juozą Janulionį, mylimiausią mokytoją, priminė šio garbingo žmogaus atsiradimo Rokiškyje istoriją, stebinančią lemtingu Nemunėlio upės vaidmeniu, kai iš vaikystės išlikęs tyro upės vandens vaizdas apsaugojo nuo mirties šaltuose, drumzlinuose Nevos vandenyse, sugrąžino į gyvenimą ir į Rokiškį. Pasak straipsnio autoriaus – gyvenimo prasmė – sutikti tokius žmones, kurie išlieka amžiams atminty ir kartais netgi nulemia gyvenimo pasirinkimus. Toks buvo matematikas Juozas Janulionis, kurio pėdomis pasekė ir straipsnio autorius, pasirinkęs matematikos studijas. Bronius Riauba pasisakymą baigė šviesia ironija dvelkiančiu pažadu atvykti jei ne į 1000-ąjį, tai į 999-ąjį leidinio numerio pristatymą.

Renginio vedėjos pristatytas gaivus filosofės Jūratės Baranovos esė „Per Niujorką – atgal į vaikystę“, skirtas Juozo Audėno, straipsnio autorės močiutės brolio, 110-osioms gimimo metinėms, leidžia arčiau pažinti ne tik prieškario laikų politiko, knygos „Paskutinis posėdis“ autoriaus, bet ir kito išeivijos rašytojo Antano Škėmos gyvenimo ir likimo vingius per juos pažinojusiųjų prisiminimus, perleistus per straipsnio autorės išgyvenimus.

Leidinyje prisiliesta ir prie keleto rajono vietovių, į kurias brendama nostalgiškais vaikystės dienų prisiminimų takais. Viena iš jų – Kazliškis, apie kurį publikuotus prisiminimus pristatė straipsnio „Tarantella“ autorius Antanas Seikalis, laikantis save tikru rokiškėnu, nors yra gimęs Vabalninke. Jis pirmiausia kalbėjo apie leidinį kaip labai savalaikį reiškinį regiono kultūrai, šiandien dažnai leidybos erdvėse pristatomą kaip pavyzdį kitiems regionams, leidžiantiems savo krašto kultūrinius leidinius. Dieną aplankęs, jo žodžiais tariant ne bažnyčią, o Rokiškio katedrą, įkvėptas jos didingumo – savo kalboje, kaip ir straipsnyje pabandė „užkabinti atmosferą“, pažvelgti į šventą to laiko Mokyklą vaiko akimis, pasidalinti tuo, kuo gyveno Kazliškio jaunimas autoriaus jaunystės metais.
Šis leidinio numeris ypatingas dar ir tuo, kad jame gausu meninių iliustracijų, kurių autorius – kraštietis, dabar Klaipėdoje gyvenantis ir kuriantis dailininkas Danas Andriulionis. Jo dailės darbų pristatymas buvo netradicinis – elektroniškai peržiūrint vaizdo medžiagą, pagyvintą autoriaus komentarais. Netradicinės ir leidinyje publikuojamos per naktį kilę mintys iš kelionės į Šventąją žemę – elektroninis nakties laiškas – „Esmingo prisilietimo atspindžiai nakties laiškuose“. Pasak Dano Andriulionio, ne kelionės, o Dievo dovanos, kurios ženklas buvo Orvydų sodyboje esančio akmens iškaltuose žodžiuose: „ Tu esi visa apimanti išmintis, aš – triukšmingas nežinojimas“. Po kūrybinės kelionės po Šventąją žemę dailininkas aiškiai supratęs šių žodžių prasmę ir kilusį norą žengti į naują kūrybos etapą.
Po garsaus Rokiškio liaudies teatro (vadovas ir režisierius Jonas Buziliauskas) viešnagės Pietų Amerikoje gimusios Rokiškio kultūros centro režisieriaus padėjėjos Neringos Danienės publikacijos „ Strazdas už Atlanto“, pirmą kartą leidinyje atsirado nauja rubrika – išspausdinta publicisto, dramaturgo ir režisieriaus Kęstučio Česnaičio pjesė „Virš ribos“. Pjesės autorius, patyręs kūrinio premjeros jaudulį, džiaugėsi puošniu rokiškėnų žurnalu, kuriame vietą rado ir jo kūrinys. Pasak jo – šio leidinio ašis – jam, kaip dramaturgui labiausiai įstrigęs tragiško likimo Lietuvos žydaitės, Panemunėlio vaistininko dukters Matildos Olkinaitės ( 1921-1941); brandžios nevaikiškos sielos, jautusios laiko pulsą, asmenybės, sklidinas vidinės dramos dienoraštis „M. Olkinaitė 1938.VI.21“, kurio kopija saugoma Rokiškio Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje.

Leidinio fotonuotraukų autorius ukmergiškis fotomenininkas Albinas Kuliešis savo bendradarbiavimą rokiškėnų leidinyje pavadino neatsitiktiniu, nes, pasak jo, kultūros žmonių trauka suveda žmones bendram tikslui. Besilankydamas Rokiškio apylinkėse jis pastebėjo šio nuostabaus krašto „fotogeniškumą“ ir beribes galimybes menininko fantazijai. Gražios bendrystės su Rokiškiu dėka, fotomenininkas ir poetas priartėjo prie Pauliaus Širvio asmenybės, tapusios jam labai sava. Pasisakymo pabaigoje perskaitytas eilėraštis, gimęs po apsilankymo prie Pauliaus Širvio kapo ir įkvėptas šalia jo rymančio svyruoklio beržo, pasak renginio vedėjos – buvo puikus baigiamasis akordas, pristatantis paskutinę leidinio rubriką: kūrybos puslapiuose publikuojamą „Poezijos pavasaris – 2008 Rokiškyje“ dalyvių iš Lietuvos, Kroatijos ir JAV kūrybą.

Nemunėlio vardas niekur nedingo pristatant ir antrąjį leidinį, – kraštiečio Jono Danausko fotoalbumą „Nuo Sartų iki Nemunėlio“. Po leidinio autoriaus pasisakymo Kultūros skyriaus vedėjas Petras Blaževičius linkėjo kitiems Rokiškio kraštą reprezentuojantiems leidiniams turėti kuo daugiau autorystės. Bibliotekos rengiamą žurnalą almanachu „titulavo“ Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytautas Saulis, mintimis apie du naujus leidinius, siejamus Nemunėlio, kalbėjo Rokiškio rajono meras Rimantas Velykis. Jo pavaduotojas Algis Kazulėnas pastebėjo menine ir tekstų prasme ryškiai progresuojantį bei džiuginantį rajono kultūros žmones – leidinį „Prie Nemunėlio“.

Renginio, kuris truko išties ilgokai, tačiau pralėkė nepastebimai – finale žavėjo įspūdingai aktorės Virginijos Kochanskytės skaitomi Matildos Olkinaitės dienoraščio tekstai, lydimi Rokiškio muzikos mokyklos mokytojos Laimos Plepienės smuiku atliekamų klasikos kūrinių. Literatūrinė – muzikinė kompozicija jaudino jaunos merginos jausmų ir minties gilumu bei sukrėtė žydų tautos tragiško likimo priminimu.
Nuo Nemunėlio vardo prasidėjusi Rokiškio miesto dienų šventės pradžia baigėsi gražiu padėkų, dovanų ir gražaus bendravimo vakaru, nuspalvintu rudeninių šermukšnių raudoniu ir šio krašto aukštaitiškos tarmės eilėmis.


Daiva Vilkickienė