Lietuvos viešosios biliotekos

Panevėžio miesto savivaldybės Viešojoje bibliotekoje (Kniaudiškių g. 34) atidaryta nauja paroda „Lietuviškos mokyklos pradžios atspindys vadovėliuose. 1901 - 1924 m.“

Tikriausiai retas iš mūsų laikė savo rankose elementorių, iš kurio pirmuosius žodžius „slebizavojo“ močiutė ar prosenelis. Trapūs puslapiai, kartais sunkiai suprantami žodžiai, ir nuostaba – mūsų rankose elementorius, išleistas 1905 metais, praėjus lygiai metams po to, kai lietuviški rašmenys buvo grąžinti į viešąją vartoseną. Baigėsi spaudos draudimo laikotarpis, mokykloms prireikė naujų vadovėlių, leidėjai ir autoriai sureagavo žaibiškai – vienas po kito leidžiami įvairūs elementoriai, skaitymo knygelės (dabar sakytume -chrestomatijos), aritmetikos, tikybos vadovėliai.
Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, vadovėlių leidyba išaugo su nauja jėga. Periodinėje spaudoje rastame mokymo plane pažymėtos beveik visos disciplinos, kurios dėstomos ir dabartinėje mokykloje, per keletą metų išleisti visi reikalingi vadovėliai, dažniausiai – ne vieno autoriaus, mokytojų laisvam pasirinkimui.

Ypatingas dėmesys parodoje skiriamas autoriams – panevėžiečiams. Gerai žinome Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos mokytojų – Konstantino Šakenio, Jurgio Elisono, Kazimiero Bizausko, Jurgio Elisono vardus. Kiek primirštas gamtininkas, leksikografas Jonas Baronas, visiškas netikėtumas – rasti kunigo J. Balvočiaus – Geručio pavardę kaip astronomijos vadovėlio autoriaus. Tikriausiai jis, kaip ir dauguma Lietuvos inteligentų jaunoje valstybėje švietimą laikė svarbiausia užduotimi, tad dėjo pastangas jam kelti. Tokį aktyvų inteligentijos dalyvavimą rodo ir straipsniai periodinėje spaudoje, aptariantys išėjusius vadovėlius, naudojamą mokymo metodiką, naujai kuriamą terminologiją. Parodoje pateikiama keletas tokių recenzijų eksponuojamiems vadovėliams, kad matytume tikresnį vaizdą - sunkaus darbo - mokyklos kūrimo pradžią.

Paroda veiks iki gruodžio 12 dienos. Eksponatus paskolino Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės – Bitės viešoji biblioteka ir Panevėžio Kraštotyros muziejus.

Živilė Snicorytė