Lietuvos viešosios biliotekos

Rugsėjo 27 d. Alovėje buvo surengtos iškilmingos miestelio herbo ir vėliavos įteikimo bei šventinimo ceremonijos. Ta proga Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriaus darbuotojos parengė virtualią parodą “Alovė: kraštas ir žmonės”.

Istorinio herbo Alovė niekada neturėjo, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymu ir atsižvelgdamas į Lietuvos heraldikos komisijos išvadą 2008 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus patvirtino Alovės miestelio herbą.
Alovės simbolius sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas.

Heraldikos komisijoje kartu su seniūnijos ir bendruomenės atstovais svarstant herbo simbolius buvo nuspręsta pavaizduoti visoje šalyje žinomus Alovės pinigų lobius, bylojančius miestelio turtingumą, upę ir pažymėti Švenčiausios Trejybės bažnyčią, kuri buria ir vienija seniūnijos gyventojus. Maldos namų ženklu pasirinkta Dievo Apvaizdos akis. Upės tėkmė simbolizuoja laiką, praeitį, nuolatinį atsinaujinimą. Pinigai – materialinių vertybių, visų žemiškųjų gėrybių įsikūnijimas. Mėlyna spalva heraldikoje – ištikimybės, dieviškosios išminties, pastovumo ir dangaus išraiška. Raudona spalva reiškia drąsą, narsą ir meilę.

Nedidelis Alovės miestelis turi didelę ir gilią praeitį, tuo pačiu ir savo istoriją. Alovė – sena gyvenvietė. Tai liudija iki mūsų dienų išlikę pilkapiai ir senkapiai. Rašytiniuose šaltiniuose Alovės vietovardis minimas XV amžiuje. Tuo metu čia buvo dvaras, priklausęs Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui, tačiau archeologiniai radiniai byloja, kad žmonės čia gyveno jau gerokai anksčiau.
Alovės vardo kilmė minima Aleksandro Vanago knygose “Lietuvos miestų vardai”. Kazimieras Būga (Rinktiniai raštai, T.3) pateikia aiškinimą, kad nuo XV a. buvo žinomos 3 Alovės, priklausiusios Alovės dvarui Trakų apskrityje.

Labiausiai Alovė gali didžiuotis savo XIX-XX a. pradžios istorija, kai buvo stambus valsčius, kuris jungė Alovės, Daugų bei Nemunaičio vietoves ir net Alytaus miestą. Senais laikais išsiskyrė dvi Alovės – Baltoji ir Raudonoji. Taip gyvenvietės vadintos todėl, kad vienoje trobesiai buvo balti, o kitoje – už ežero, raudonų plytų.

Alovę išgarsino 1954 metais rastas Vytauto laikų lobis, kuriame buvo nemažai vytautinių monetų ir Pragos grašių. Visos šios monetos rastos sudėtos nedideliame moliniame puode.

Apie Alovės istoriją galima paskaityti Broniaus Kviklio knygoje “Mūsų Lietuva”, “Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje”, “Lietuviškojoje enciklopedijoje”, Petro Akiro Biržio knygoje “Lietuvos miestai ir miesteliai”, “Eciclopedia Lituanica”. Karo laikotarpis minimas Nijolės Gaškaitės knygoje “Pasipriešinimo istorija, 1944-1953 metai,“, G. Šileikio ir A. Visockio knygoje “Lietuvos istorijos datos, įvykiai, faktai, asmenybės“.
Būtinai reikia paminėti spaudos draudimo laikotarpį, kai knygnešiai, ryžtingai besipriešinantys spaudos draudimui, gynė tautos savimonę, lietuvišką žodį. Alovės krašto keliais ir takeliais taip pat keliavo knygnešiai, gabendami savo sunkią, bet visų taip mielai laukiamą lietuviškų knygų naštą. Alovės krašto knygnešiais įvardijami kunigai Kajetonas Čepanas, Vincentas Valavičius ir Placidas Šarkauskas.
Jau XVI a. Alovėje buvo medinė bažnyčia, neaišku, kada statyta. Apie jos likimą vėlesnių amžių istorija nutyli. Vėliau Alovėje buvo pastatyta koplyčia, o 1802 m. dvarininko Jokūbo – Kęstučio Gedimino lėšomis pastatyta medinė bažnyčia. Alovės Švč. Trejybės bažnyčios istorija plačiai aprašyta Scholastikos Kavaliauskienės knygoje „Alovės Švč. Trejybės bažnyčia“, B. Kviklio knygoje „Lietuvos bažnyčios“, žinyne „Lietuvos katalikų bažnyčios“, atvirukų rinkinyje „Alytaus rajono bažnyčios“ ir kitose.

Reikia paminėti lankytinas vietas Alovėje. Norintiems susipažinti su kultūriniu paveldu būtina aplankyti Alovės Švč. Trejybės medinę bažnyčią ir čia esančią varpinę, nes tai yra kultūros paminklai. Alovės seniūnija didžiuojasi turinti Poteronių piliakalnį, dar vadinamą Milžinų kalnu. Netoli Alovės yra įkurtas Varčios pedologinis draustinis, saugantis priemolio dirvožemius. Alovės pagrindinėje mokykloje veikia kraštotyros muziejus.

Plačiau apie Alovės krašto lankytinas vietas rašoma knygose „Alytaus rajonas: čia gera gyventi“, A. Semaškos knygose „Kelionių vadovas po Lietuvą: 1000 lankytinų vietovių norintiems geriau pažinti gimtąjį kraštą“, “ Po Lietuvą : knyga visiems norintiems geriau pažinti gimtąjį kraštą“, informaciniame leidinyje „Dzūkų kraštas“, „Alytaus rajonas“, „Maloniai kviečiame aplankyti Alytaus rajoną“ ir kitose.
Graži šio miestelio istorija, bet visų brangiausi yra jų žmonės, jų meilė ir pagarba protėvių žemei. Alovė didžiuojasi iškiliomis asmenybėmis, šiame krašte gimusiomis ar gyvenusiomis, kurios išsibarstę įvairiuose šalies kampeliuose gerais darbais garsina gimtinę.

Visų pirma reikia paminėti Alovės kleboną Stanislovą Stankevičių, kuriam 2007 metais Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu suteiktas Alytaus rajono garbės piliečio vardas ir tais pačiais metais suteiktas Alytaus rajono “Metų dvasininko” titulas. Geriausia 2006 m. Alytaus rajono medike pripažinta bendrosios praktikos slaugytoja Regina Grigaravičienė; Geriausio 2006 metų rajono sportininko nominaciją pelnė Alius Bračiulis.

Iš tiesų, tikriausiai nerasime leidinių, aprašančių kaimų istorijas, kuriuose nebūtų paminėti unikalūs dirbiniai iš medžio, akmens ir geležies. Juk visada žavi žmogaus bandymai prakalbinti akmenį, geležį ar medį, suteikti jam meniškas formas, įamžinti juose savo būtį, palikti žmogiškuosius pėdsakus. Alovėje tokių žmonių buvo ir yra. Tai skulptorius Jonas Vaitkevičius, medžio drožėjas Kęstutis Benedikas, aktorius, architektas Bronius Balčiūnas, medžio drožėjas Juozas Damkauskas, kalviai Kęstutis ir Valdas Valentinavičiai.

Alovės seniūnija gali didžiuotis tokiais iškiliais žmonėmis kaip Petras Akiras-Biržys, žinomas Pupų Dėdės slapyvardžiu, kalbininkė Aldona Paulauskienė, dailininkė Laima Cieškaitė-Brėdikienė, poetė Janina Irena Truncaitė-Gruodienė, kompozitorius Jonas Tamulionis, lietratė Jadvyga Černiauskienė, žurnalistas Bronius Slavinskas, literatė Aldona Sabonytė-Kazlauskienė, žurnalistas Balys Borevičius, dailininkas Bronislavas Baliulevičius, kraštotyrininkas Juozas Miglinas, tautodailininkė Jadvyga Gruzdytė, dainininkė Elena Sakavickienė, siuvinėtoja Janina Stasiukynienė ir kiti.
Tai tik maža dalis žymių Alovės krašto žmonių. Su jų gyvenimu ir darbais galima susipažinti Alovės bibliotekoje veikiančioje dokumentų parodoje. Virtuali paroda bus patalpinta Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos svetainėje www.alytus.rvb.lt


Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Bibliografijos-informacijos skyriaus
vyr. bibliografė Jūratė Šalaševičienė