Lietuvos viešosios biliotekos

Nuo 1990 m. Šiauliu apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje rengiamos mokslinės konferencijos, pavadintos „Povilo Višinskio skaitymas“. Jau perskaityta daugiau kaip 70 mokslinių pranešimų, susijusių su Povilo Višinskio įvairiapuse veikla. Pranešimų autoriai – žymūs Lietuvos žmonės, švietėjai, mokslininkai bei P. Višinskio giminės. Išnagrinėtos pačios įvairiausios temos: nuo spaudos draudimo, slaptųjų knygnešystės kelių, etnografinės, literatūrinės veiklos, iki draugystės ir giminystės ryšių. Jau išleistos devynios konferencijų pranešimų knygos.

Dešimtuosiuose Povilo Višinskio skaitymuose buvo skaitomi ne tik lietuvių mokslo bei kultūros žmonių pranešimai. Profesorė, hab. dr. Maria M. Blombergowa iš Lodzės Archeologijos instituto (Lenkija) parengė pranešimą konferencijai „Ludwiko Krzywickio archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje ir jo ryšiai su Povilu Višinskiu bei kitais vietiniais tyrinėtojais“. E. Stryczynska-Hodyl – „Povilas Višinskis – lenkų laikraščio Ogniwo bendradarbis“. Pranešimus skaitė net trys buvę Povilo Višinskio vardo stipendininkai. Iš viso perskaityta vienuolika pranešimų, kurie išspausdinti leidinyje „Dešimtieji Povilo Višinskio skaitymai“.

Jau 18 metų bibliotekoje gyvuoja graži tradicija - birželio pabaigoje, per Povilines organizuoti Povilo Višinskio vardo stipendijos teikimą gabiam, talentingam Šiaulių universiteto studentui. Šią stipendiją įsteigė verslininkė, kultūros globėja Laisvyda Matusevičienė. Į dešimtuosius Povilo Višinskio skaitymus buvo pakvieti visi buvę stipendininkai. Šių metų stipendija įteikta Šiaulių universiteto neakivaizdinio skyriaus studentei Daliai Markevičienei.

2008 – ųjų metų Povilo Višinskio skaitymai – jubiliejiniai, vyko sudėtingu bibliotekai metu – čia atliekami renovacijos darbai. Todėl konferencija organizuota Kurtuvėnuose.
Kurtuvėnų dvaras pasirinktas neatsitiktinai. P. Višinskis, gyvendamas Šiaulių krašte, palaikė ryšius su kitais inteligentais, buvo visų politinių, visuomeninių, kultūrinių įvykių sukūryje. Ypač intensyvi veikla būdinga Kurtuvėnų laikotarpiui. Čia ruošė spaudai „Laiškus saviesiems“, rinko medžiagą elementoriui, siuntinėjo laiškus ir patarimus „Varpui“, susirašinėjo su J. Basanavičiumi, užrašinėjo ir siuntė jam liaudies pasakas (nusiuntė 10 ), su fotoaparatu keliavo po Kurtuvėnų apylinkes, fotografavo, matavo, aprašinėjo kai kuriuos objektus. Piliakalnį, esantį prie pat miestelio greičiausiai pirmasis bus aprašęs P. Višinskis. 1901 metais spalio 25 d. laiške lenkų archeologui L. Kšivickiui jis rašė: „Kurtuvėnų kapinės turi piliakalnio pavidalą, bet aš iki šiol nieko nesu girdėjęs, kas patvirtintų tą spėjimą“.

Kurtuvėnų dvaro grafas Zyberk-Plater 1901 m. savo vaikams mokyti pakvietė P. Višinskį, čia jis dirbo iki 1903 m. vidurio. Kurtuvėnuose susitikdavo su rašytojais J. Biliūnu ir J. Žemaite. Taip pat domėjosi to meto nuotaikomis. P. Višinskį jaudino, kad Kurtuvėnų jaunimas be bažnyčios, kito suėjimo neturėjo. Kurtuvėnų dvaras buvo draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo centru. Prie draudžiamos spaudos platinimo Kurtuvėnų apylinkėse prisidėjo ir P. Višinskis.

1976 m. prie Kurtuvėnų mokyklos pastatyta skulptoriaus V. Luošaičio ąžuolo skulptūra, kurioje įrašyti P. Višinskio žodžiai „Kilk ir kelk“. Ši skulptūra pastatyta P. Višinskio bendražygių, dažnai jį lankydavusių Kurtuvėnuose, atminimui. Konferencijos dalyviai prie skulptūros padėjo gėlių.

Išklausius pranešimus, aplankytos Kurtuvėnų regioninio parko vietos, susijusios su Povilo Višinskio vardu.

Bendrojoje skaitykloje buvo atidaryta paroda ,,Senoji Lietuvos periodinė spauda" iš kolekcininkų Vidmanto Staniulio ir Šarūno Šimkevičiaus rinkinių. Parodos eksponatus pristatė ir apie juos pasakojo Antikvarinio knygyno savininkas, kolekcininkas V. Staniulis. Bibliotekos lankytojai turės unikalią galimybę susipažinti su senaisiais Lietuvos periodiniais spaudiniais.