|
2008-07-15 Lietuvių atgimimas tarp Žemaičių ir Lietuvos: Šatrijos Ragana ir VaižgantasZarasų viešojoje bibliotekoje vyko literatūros - muzikos renginys “Lietuvių atgimimas tarp žemaičių ir Lietuvos: Šatrijos Ragana ir Vaižgantas“. |
Zarasų viešojoje bibliotekoje vyko literatūros - muzikos renginys “Lietuvių atgimimas tarp žemaičių ir Lietuvos: Šatrijos Ragana ir Vaižgantas“. Renginio svečiai - Šatrijos Raganos bendrija. Dalyvavo profesorė Viktorija Daujotytė - Pakerienė, docentas Regimantas Tamošaitis, Gediminas Mikelaitis, Dr. Mindaugas Kvietkauskas, Dr. Brigita Speičytė, aktorė Jūratė Viliūnaitė, smuikininkas Dainius Puodžiukas ir altininkas Mantas Makrickas.
Renginio dalyvius pristatė Šatrijos Raganos bendrijos pirmininkė Dr. Brigita Speičytė. Ji paminėjo, jog būtent Maironio skaitymai suvedė Vaižgantą su Šatrijos Ragana. Analizavo Vaižganto ir Šatrijos Raganos būsenas, kilusias, perskaičius tuos pačius Maironio kūrinius.
Docentas Regimantas Tamošaitis kalbėjo apie tai, jog Vaižgantą skaitom nuo mokyklos, bet pažinti jo kūrybą reikia daug gyvenimo metų. Gilinantis į Vaižganto kūrybą, jo asmenybė darosi vis gyvesnė, jo kūryba liečia daug temų, apie kurias šiandien būtų galima kalbėti. Docentas R. Tamošaitis apžvelgė Vaižgantą kaip įvairiapusę asmenybę, bet akcentavo Vaižganto - gamtos menininko temą. „Jis stichiškas, romantiškas, romantizmo aistra kyla iš jo prigimties. Jo romantišką idealizaciją keičia vitališkas gyvenimo džiaugsmas. Jo kryptis kitokia, ne atgal i gamtą, nes tuo Vaižganto laikotarpiu nebuvo iš kur bėgt į gamtą. Gamta buvo šalia žmogaus, jis pačią gamtą iškėlė į kultūrą“- teigė R. Tamošaitis. Vaižganto romantiniuose kūriniuose veikia gyvybės džiaugsmas. Rašytojas aprašė lietuvišką būtį, tarsi leisdamas pamatyti lietuvišką charakterį su organiškais papročiais ir lietuvišku peizažu. R. Tamošaitis svarstė, ar įmanoma kalbėtis su mirusiais. Skaitydami autorių tekstus, mes esame veikiami, nes kalbam su autoriais, mąstom apie žmones, kurie gyveno vienas kitą girdėdami, skaitydami.
Gediminas Mikelaitis, Vilniaus dailės muziejaus skyriaus vedėjas ir Šatrijos Raganos raštų sudarytojas, skaitė rašytojos kūrinio ištrauką, aprašomą paveikslą „Karas“.
Dr. Mindaugas Kvietkauskas kalbėjo apie Vaižganto kaip asmenybės šviesą, atsispindinčią jo kūriniuose, ypač „Pragiedruliuose“, ir paskaitė ištrauką iš Vaižganto Raštų T.1, kur parodomas rašytojo šviesus sielos pasaulis.
Profesorė Viktorija Daujotytė vakarą pratęsė, sujungdama ir apibendrindama kolegų mintis. Ji teigė, kad žmonės skaito vieni kitų literatūrą, o skaitymas keičia kitų gyvenimus.
Profesorė priminė zarasiečiams brangų žmogų - daktarą Domininką Bukantą. Jo prototipas pavaizduotas Šatrijos Raganos kūrinyje „Viktutė“. Šatrijos Ragana gerai pažinojo D.Bukantą. Profesorė pasidžiaugė, kad jau šeštaisiais nepriklausomybės metais šiam garsiam Zarasų krašto gydytojui buvo pastatytas paminklas Zarasuose, bet kalbėjo, jog reikia naujai prikelti savo krašto švietėjus, garsinti jų vardus, iš naujo juos atrasti ir pateikti visuomenei. Kas išlieka žmogaus sąmonėj, nėra tik tuščiaviduriai paminklai. Paminkluose slypi gyvenimai, idėjos. Verta permąstyti mūsų iškilių žmonių palikimą, jų mintis, suvokti, kokias įžymybes mes turime. Kalbėdama apie Dr. Domininką Bukantą, profesorė pasakojo, kad daktaras 1907–1909 m. vienas pirmųjų antropologiškai ištyrė 1 tūkstantį Zarasų apylinkių lietuvių ir paskelbė darbą „Iš Ežerėnų apylinkės lietuvių antropologijos“. Šiais metais rugpjūčio 11 d. Dr. D.Bukantui sukaks 135 m.
Aktorė Jūratė Vilūnaitė skaitė ištraukas iš Šatrijos Raganos Raštų T. 1 apie Bočelio dukters Šemetos krikštynas ir ištrauką iš Vaižganto „Dėdės ir dėdienės“ apie Mykoliuko ir Severiutės meilę. Vakaro nuotaiką skaidrino smuikininko Dainiaus Puodžiuko ir altininko Manto Makricko užsienio šalių kompozitorių muzika.
Saulutė Pelekienė, Zarasų viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja
|
|














