Lietuvos viešosios biliotekos

Dvi dienas Švenčionių rajono Pakretuonės miške įsikūrusioje poilsio bazėje vyko konferencija „Skaityk, laisvėk, tobulėk“, skirta skaitymo skatinimo metams. Joje dalyvavo rajono Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Tamašauskienė, Vlado Šlaito viešosios bibliotekos direktorė Rasa Griškevičienė ir pavaduotoja Virginija Tylienė. Renginio organizatoriai – Vilniaus apskrities viršininko administracijos, Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos bei Švenčionių rajono savivaldybės šeimininkai jau antrąjį kartą sukvietė apskrities kultūros ir švietimo darbuotojus jaukiame gamtos prieglobstyje, pušų, eglių ir ežerų kaimynystėje, aptarti itin opios problemos – ar esame skaitanti visuomenė? Ar jaunimui dar reikalinga knyga? Ar sugebame pasirinkti tinkamą literatūrą ir apskritai ką mes skaitome?

Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys savo pranešime akcentavo mintį, jog tik skaitanti visuomenė gali būti laisva, nes priklausomybė tarp laisvo gyvenimo, žmogaus pareigų ir skaitymo yra labai didelė. Šitą mintį dar prieš šimtus ir tūkstančius metų kėlė visi didieji mąstytojai. Štai XVII-XVIII amžių sandūroje gyvenęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakancleris Ščiuka, aiškindamas, kaip reikia patobulinti Respublikos gyvenimą, rašė, jog būtina šviesti Lietuvos bajorus: visuose paštuose parūpinti etatinius darbuotojus, kurie kartą per savaitę išvežiotų bajorams žinias. Garsus XVIII amžiaus pamokslininkas Mykolas Karpavičius teigė, jog būtina nuolat rūpintis tautos lavinimu, nes jei bajorai nesimoko visą savo gyvenimą, jie iškrenta iš tautos gyvenimo. Mokslo svarbą akcentavo ir mūsų kraštiečio Ksavero Bogušo pirmtakas Ignas Bogušas, sakęs, jog neišsilavinę bajorai atsiduria svetimų valstybių įtakoje ir tampa nenaudingi savam kraštui.

Pažėręs daug įdomių skaičių ir faktų, Darius Kuolys paminėjo, jog daugiausia Europoje skaito vokiečiai ir skandinavai – apie 60 proc., o Lietuvoje, deja, šis skaičius siekia tik 20 procentų. Kas dešimtas mūsų gyventojas atsiverčia „Lietuvos rytą“, po to – „Vakaro žinias“, „Respubliką“ ir regioninius leidinius, o daugiau kaip 80 proc. lietuvių informacijos ieško ne spaudoje, o televizijos ekranuose, ir pagal šį rodiklį pirmaujame Europoje. Kitaip tariant, einame lengviausiu keliu...

Kad esame labai mažai skaitanti tauta, savo pranešime pabrėžė ir Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos vyriausiasis redaktorius Valentinas Sventickas, apgailestaudamas, kad dalis skaitančiosios visuomenės renkasi menkavertę literatūrą – pigius meilės romanus, kitokį skaitalą, kurio apstu knygynų lentynose. V.Sventickas supažindino renginio dalyvius su naująja Rašytojų sąjungos leidžiama lietuvių klasikos serija, kurioje bus 30 knygų. Ši oje serijoje – labai įvairūs leidiniai: Balio Sruogos „Dievų miškas“, Juozo Baltušio „Sakmė apie Juzą“, Dalios Grinkevičiūtės „Lietuviai prie Laptevų jūros“, Bernardo Brazdžionio, Janinos Degutytės, Henriko Radausko poezija ir kitų autorių kūriniai. Žinomas literatūros kritikas su šypsena pasisiūlė surengti originalią akciją – turėdamas namuose daug knygų, jis sutiktų kiekvieną rytą atnešti ir padėti knygą Katedros aikštėje, šalia varpinės. Kažkas surastų, gal apsidžiaugtu, pasiimtų tą knygą. Kitą rytą radęs dar vieną, galbūt imtų ir pats ieškoti knygos. Tegul tokia akciją padės nors vieną žmogų labiau priartinti prie knygos, ir tai jau labai gerai.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centro direktorė Aldona Augustaitienė pristatė skaitymo metams skirtą programą, kuri tęsis ir kitąmet. Centras stengiasi, kad šiuos metus vaikai praleistų tikrai su knyga, ir tam rengiamos įvairios akcijos. Leidžiami populiarūs leidiniai vaikams – kalendoriai, originalūs, žaismingi vadovėliai, knygos pradinukams. Šalies geležinkelio šalyse pirkdamas traukinio bilietą į kurį nors miestą, nemokamai gauni ir knygelę. Troleibusuose gali pasiimti vadinamąją „troleibusinę“ knygelę ir 15 ar 20 minučių važiuodamas į darbą, ramiai paskaityti populiaraus autoriaus novelę, jumoreską ar kitą kūrinį - jie čia platinami taip pat nemokamai, tik imk ir skaityk.

Daug įdomių minčių konferencijos dalyviams išsakė Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Alvyda Skuodytė, kalbėjusi apie skaitymo skatinimo programą ir viešosios bibliotekos veiklą, jos galimybes ir pastangas tiriant skaitytojų poreikius, nuosekliai ugdant jų poreikį skaityti. Neperskaityti knygos, su šypsena kalbėjo pašnekovė, yra blogai, bet blogai ją perskaityti – dar blogiau. Todėl taip svarbu padėti žmogui susiorientuoti literatūros gausybėje, rinktis tik gerus tekstus ir skatinti poreikį skaityti knygą. Bet koks bandymas įbrukti žmogui savo programas – beprasmis, reikia kurti skaitymui palankią aplinką ir kantriai puoselėti nuoširdų susidomėjimą, tikrą meilę knygai. Labai svarbu pasiekti naujas „erdves“ darbui su atskiromis gyventojų (suaugusiųjų ir vaikų) grupėmis, kūrybiškai išnaudoti tam miesto kiemus, skverus, laisvalaikio centrus, vasaros stovyklas. Pasak A.Skuodytės, reikia orientuotis ne į tokias bendras kategorijas, kaip „visuomenė“, „šalis“, „gyventojai“, bet konkrečias asmenų grupes, ypač į tas, kurios išvis nėra „įjungtos“ į knygos kultūrą arba yra iš jos „iškritusios“. Taigi kalbant apie knygą, negalime pamiršti ir „žmogaus iš gatvės“.

Konferencijos metu vyko gyvos diskusijos apie kultūros ir švietimo įstaigų bendradarbiavimo galimybes įgyvendinat skaitymo skatinimo projektus, apie geras gražias idėjas ir praktinę patirtį. Renginio šeimininkas – Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkas, Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorius Petras Zurlys pažadėjo, jog tokia konferencija Pakretuonėje taps tradicine, nes kūrybinės veiklos, įvairių rūpesčių, bendrų problemų nemažėja, todėl bendrauti, tartis, diskutuoti – būtina.

Turininga buvo ir kultūrinė renginio dalis. Su gyva muzika, šokiais, dainomis, karšta pirtimi ir maudynėmis po užtvenkto tvenkinio kaskadomis. Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos darbuotojai tas dvi dienas buvo virtę ir virtuvės šeimininkais – pasipuošę vienodais sportiniais marškinėliais, jie konferencijos dalyviams gamino maistą, serviravo stalus, plovė indus, ruošė vaišes šventinei vakaronei. Iki vėlumos klegėjo linksmos šnekos, juokas, liejosi įspūdžiai, niekas per daug nepyko ir ant Pakretuonės miško uodų...

Rasa Griškevičienė
Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos direktorė



Gerdos Putnaitės nuotraukos.