|
2008-04-09 Amžini Galinos Dauguvietytės gyvenimo varikliaiAlytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos lankytojai buvo maloniai nustebinti galimybe pabendrauti su žymia režisiere, scenariste, aktore, tiesiog ryškia asmenybe, išleidusia dvi atsiminimų knygas, Galina Dauguvietyte. Į susitikimą visus sukvietė „Baltos varnos“ salonas. |
Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos lankytojai buvo maloniai nustebinti galimybe pabendrauti su žymia režisiere, scenariste, aktore, tiesiog ryškia asmenybe, išleidusia dvi atsiminimų knygas, Galina Dauguvietyte. Į susitikimą visus sukvietė „Baltos varnos“ salonas.
Į renginį gausią publiką atvedė smalsumas, simpatija, noras išgirsti įdomų, aštraus humoro nestokojantį pasakojimą, gal net apnuogintą išpažintį, o galbūt tiesiog gerai praleisti laiką ir „užsikrėsti optimizmo ir energijos bacila“. Juk svarbiausia, pasak G. Dauguvietytės, kad būtų „viduriuose neliūdna“, tada ir senatvė nebūna tokia baisi.
Nuščiuvusiai salei įdėmiai besiklausant, Galina meistriškai lyg filmo kadrus vieną po kito atidengė savo gyvenimo fragmentus. Jau vaikystėje, po pirmosios perskaitytos knygos – D. Defo „Robinzono Kruzo“, - padariusi vieną svarbiausių išvadų, jog reikia sugebėti išeiti iš bet kokios padėties, tuo stengėsi vadovautis visą gyvenimą. Atradusi knygą, kaip „vaistą nuo visų ligų“, suprato, kad skaitymas ypač tinka liūdesiui įveikti. Ilgokai trukusį pasakojimą režisierė apkaišė šmaikščiais posakiais, įvairių laikotarpių žargonu, drąsiais pastebėjimais.
Baigdama vakarą, G. Dauguvietytė visus paragino džiaugtis kiekviena diena, „juk mes užprogramuoti Didžiojo programuotojo – turime savo programą – likimą“...
Jūratė Čėsnaitė












