Lietuvos viešosios biliotekos

„Einu į Lietuvą, į lėtą lietų,
Ir eisiu tol, kol tavo būsiu [...]
Einu į Lietuvą, tarsi pas Dievą [...]
Einu į Lietuvą – tarsi maldos namus “
( Vytautas Šavelis )

2008 metų vasario 15 d. Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje vyko popietė „Einu į Lietuvą...“, skirta paminėti Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo 90-ąsias ir kraštiečio poeto Vytauto Šavelio 80-ąsias gimimo metines. Renginyje buvo pristatyti 2007 metų Rokiškio krašto kultūros žurnalų 1 ir 2 numeriai.

Tą, taip neįprastai šiems metams žiemišką, vasario dieną mėginome suvokti tėviškės, Tėvynės ir Valstybės turinio esmę. Į šventę pakvietė Rokiškio muzikos mokyklos mergaičių atliekamos lietuvių liaudies dainų melodijos, gražiai skambėjo daininga, lyriška aukštaičių žemės poezija. Tradiciškai jau ne vienerius metus Viešojoje bibliotekoje Vasario 16-osios šventes minintys Rokiškio rajono literatai prisiminė mokytoją, poetą, paskutiniais gyvenimo metais dirbusį kaimo bibliotekoje – Vytautą Šavelį, kuriam Lietuva, ypatingai jos kaimas, garbinga istorinė praeitis, džiaugsmas, atgavus Nepriklausomybę – buvo neatsiejama gyvenimo ir kūrybos dalis. Vasario 18 dieną Vytautui Šaveliui būtų sukakę 80 metų. Deja, jau 11 metų, kaip jis ilsisi šalia mamos Panemunio kapinių kalnelyje, kurį aplankius supleveno mūsų uždegtų žvakelių liepsna ir baltų gėlių šviesa. Nuoširdžiais prisiminimais apie mokytoją, sėlių krašto dainių, išleidusį vienintelę eilėraščių knygelę „Čiobrelių kiemas“ – dalinosi buvusi mokinė, „Romuvos“ gimnazijos bibliotekos vedėja Reda Kiselytė, Juozo Tūbelio gimnazijos lituanistė, literatė Vida Papaurėlienė, rajono literatų klubo „Vaivorykštė“ pirmininkė Salvinija Kalpokaitė, Viešosios bibliotekos direktorė Alicija Matiukienė ir rajono literatai. Gyvai apie čiobrelių kiemą, gimtinės klevus ir pakelės smilgas prabilo Vytauto Šavelio eilės moksleivių merginų lūpose.

“Ir dabar į nieką nekeisčiau dviejų širdžiai brangių reliktų: istorinę praeitį sergstinčio Panemunio piliakalnio ir pro šalį srūvančio tamsiavandenio Nemunėlio” – knygos pratarmėje – savo autobiografijoje, rašė Vytautas Šavelis. Meilė tėviškei – kasdieninio mūsų darbo, kartais tampančio gražia švente, kai galima pasidžiaugti nuveiktais darbais, prasmė. “Prie Nemunėlio” – tokiu pavadinimu rajono kultūros entuziastai, inteligentai pavadino kultūrinį rajono laikraštį ir 1989-1997 metais išleido 16 jo numerių. Juose savo kūrybą spausdino ir Vytautas Šavelis. Džiugu, kad 2006 metais, Viešosios bibliotekos direktorės iniciatyvos dėka išėjo pirmasis atnaujinto leidinio, dabar jau žurnalo, numeris – o 2007 metais pavyko išleisti net du naujus leidinius, kuriuos pristatė VB direktorė, žurnalo redaktorė Alicija Matiukienė.

Pirmasis, proginis numeris skirtas žymaus kraštiečio, „Naujosios Romuvos“ įkūrėjo ir redaktoriaus Juozo Keliuočio 105-osioms gimimo metinėms. Leidinyje atsispindi 2007 metų įvykiai, reikšmingi Rokiškio viešajai bibliotekai, gavus garbingą Juozo Keliuočio vardą. Žurnalo puslapiuose skelbiama 2007 m. rugsėjo 7 d. bibliotekoje vykusios konferencijos pranešimų medžiaga, nuoširdus Rokiškio „Romuvos“ gimnazijos bibliotekos vedėjos Redos Kiselytės interviu su pirmosios literatūrinės Juozo Keliuočio premijos laureatu filosofu Andriumi Konickiu. Žurnale atgyja 2007 metų Poezijos pavasario šventės, vykusios Juozo ir Alfonso Keliuočių tėviškėje (Joniškio kaimas, Rokiškio rajonas) akimirkos. Publikuojamos keleto šventės dalyvių – Anykščių literato Algirdo Ražinsko, ukmergiškės Leonoros Jankeliūnienės, Kupiškio krašto literatės Vidos Kaulakienės, poeto, eseisto, Juozo Tumo-Vaižganto memorialinio muziejaus Kaune vedėjo Alfo Pakėno ir rokiškėno Vlado Liolio eilės.

Antrajame numeryje skaitome apie unikalaus medžio drožėjo Liongino Šepkos 100-osioms gimimo metinėms skirtus renginius Rokiškio krašto muziejuje, apie mylimajai, žmonai Danutei rašytus jo laiškus, išleistus atskira knyga “Pažįstamas ir nepažįstamas Lionginas Šepka“. Skelbiamas kito talentingo medžio drožėjo Kazimiero Paunksnio (100-osios gimimo metinės) rankraščio, saugomo Duokiškio mokyklos muziejuje, prisiminimų apie Juozą Tumą – Vaižgantą fragmentas. Atsiveria kraštiečio, išeivijos poeto Prano Kozulio, sudėtingas likimas pasaulio istorijos vingiuose, išsakytas poeto žmonos, Janinos Kozulienės – Nedzelskienės, gyvenančios Panevėžyje, žodžiais. Žurnale – Rokiškio krašto garbės piliečio Venanto Mačiekaus sugrįžimas mintimis į tėviškę. Naujai ir nuoširdžiai suskamba žiupsnelis prisiminimų apie visų mylimą poetą Paulių Širvį. Leidinyje rasime ir tai, kuo alsuoja Rokiškio krašto kultūrinis gyvenimas pastaraisiais dešimtmečiais ir šiandien: Panevėžio kolegijos Rokiškio filialo gyvavimo 40-metis, kolektyvai, pažymėję 25-erių, 10-ties metų veiklos sukaktis, Rokiškio liaudies teatro, Rokiškio viešosios bibliotekos vaikų ir jaunimo skyriaus lėlių teatro „Padaužiukas“ akimirkos. Publikuojami kraštiečių poetų – Valerijos Inčiūraitės, Rimgaudo Graibaus, rajono literatės Danutės – Tumonytės – Mažeikienės, dainuojamosios poezijos atlikėjo Aurimo Vėtos eilės, ištrauka iš rašomo Rimanto Šavelio romano. Leidiniai iliustruoti Rokiškio dailininkų klubo „Roda“ darbais ir fotomenininko Albino Kuliešio fotografijomis.

Šventėje dalyvavęs ir antrajame žurnalo numeryje recenzavęs (straipsnis „Neprovinciali poezija iš provincijos“ ) savo kurso draugo, rokiškėno literato Dano Kairio kūrybą, leidyklos „Margi raštai“ vyriausiasis redaktorius Antanas Rybelis šiltai kalbėjo apie Aukštaitijos žemei būdingą ypatingą lyrizmo, poezijos dainingumo, gamtos pojūtį ir išskirtinumą, pabrėždamas Lietuvos kultūrinio gyvenimo provincijoje pranašumą didmiesčių snobizmui.

Renginio pabaigoje liejosi skambios, visą jausmų paletę – nuo liūdesio iki džiaugsmo – apglėbę, gitaros garsų lydimos, jaunatviškos dainuojamosios poezijos dainų autoriaus ir atlikėjo Aurimo Vėtos dainos.
Tai, kuo gyvename kasdien, savo krašte puošdami dabartį, puoselėdami praeitį ir kurdami ateitį – ir yra tikroji meilės tėviškei, Tėvynei, Valstybei išraiška.

Daiva Vilkickienė,
Rokiškio rajono savivaldybės
Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos
direktorės pavaduotoja