Lietuvos viešosios biliotekos

Prancūzų kulturos centras su leidykla Gimtasis žodis, kuri išleido dvi prancūzų rašytojo Timothée de Fombelle knygas kviečiame į susitikimus su Tobis Lolnesas autoriumi :

Vasario 23 d. 17.30 val. Knygyne Pegasas, Kaunas (laisvės al. 75) :
Susitikimas su rašytoju.
Renginį ves rašytoja Gintarė Adomaitytė.

Vasario 23 d. 20.30 val. Kauno valstybinis dramos teatras :
Susitikimas po spektaklio „Švyturys“
(Spektaklio pradžia : 19.00)

Vasario 24 d. 13.00 val. Litexpo:
Susitikimas su rašytoju Litexpo scenoje vaikams
Renginį ves Neringa Mikalauskienė

Vasario 24 d. 14.30 val. Litexpo:
Knygų pasirašymas.
Gimtojo žodžio stendas

 

Skaitymo šventės Lire en f?te 2007 metu jaunieji skaitytojai susipažino su drąsiu knygų “Tarp dangaus ir žemės” ir “Elišos akys” herojumi Tobiu Lolnesu, o Knygų mugėje bus puiki proga susitikti su Tobio Lolneso kūrėju, rašytoju Timothée de Fombelle (g. 1973), kuris yra literatūros mokytojas, žinomas prancūzų dramaturgas, pelnęs ne vieną literatūrinį apdovanojimą.
Jo pjesės išverstos į daug kalbų, statomos įvairiose pasaulio šalyse. Pjesė „Švyturys“ pastatyta Kauno valstybiniame dramos teatre, režisierius Gintaras Varnas.

 

Timothée de Fombelle (g. 1973) – literatūros mokytojas, žinomas prancūzų dramaturgas, pelnęs ne vieną literatūrinį apdovanojimą. Jo pjesės išverstos į daug kalbų, statomos įvairiose pasaulio šalyse. 2004 m. pjesė „Švyturys“, kurioje vaidino prancūzų aktorius Denis Lavant, pastatyta „Menų spaustuvės“ scenoje Vilniuje. Vėliau šią pjesę Kaune pastatė režisierius Gintaras Varnas.
2006 m. jauno dramaturgo kūrybinę biografiją papildė garsus nuotykių romanas vaikams „Tobis Lolnesas“, šįmet išleistas šio romano antras tomas. Romanas pelnė šešis literatūrinius apdovanojimus ir yra išverstas į 15 kalbų. Dar šiais metais leidykla „Gimtasis žodis“ išleidžia abu šio ramonao tomus.
Pagrindinis Timothée de Fombelle nuotykių romano „Tobis Lolnesas“ herojus – trylikos metų berniukas, vardu Tobis Lolnesas. Jo ūgis – vos vienas milimetras su puse. Jis ir jo tauta gyvena medyje. Didžiulis senas ąžuolas yra Tobio gimtinė. Nuo senų senovės Tobio šeima įsikūrusi ąžuolo viršūnėse vieną dieną priversta palikti gimtąsias vietas ir bėgti, kad išvengtų mirtino pavojaus. Mat Tobio tėvas, garsus mokslininkas ir išradėjas, atsisako atskleisti labai svarbaus išradimo paslaptį, nes mano, jog tai gali būti pražūtinga medžio gyventojams. Taigi visa Tobio šeima traukiasi į saugesnę vietovę – Žemutines šakas. Tačiau persekiotojai lipa ant kulnų. Tobio šeima įkalinama. Vieninteliam Tobiui pavyksta pasprukti nuo persekiotojų, kurie neseniai buvo jų šeimos draugai, pažįstami ir kaimynai. Tobis leidžiasi ieškoti tėvų. Prasideda kvapą gniaužiantys nuotykiai…
Anot autoriaus, „pirmojo tomo pavadinimas “Tarp dangaus ir žemės” (La vie suspendue) yra daugiareikšmis. Tai užuomina į mūsų planetos Žemės vietą visatoje, į teršalais apnuodytą aplinką, į pavojų kupiną Tobio gyvenimą. Nesunku suvokti, jog be paliovos niokojamas medis, kuriam gresia pražūtis, yra mūsų planetos Žemės metafora, tačiau tikiuosi ji bus išgelbėta. “Pakibęs” yra ir Tobio gyvenimas, kad išgelbėtų kitus, Tobis atsisako savo gyvenimo ir tampa didvyriu prieš savo valią. Iš pradžių jis privalo išnešti sveiką kailį pats, vėliau išvaduoti tėvus, paskiausiai išgelbėti nuo pražūties medį, kuriame jie gyvena. “Pakibęs gyvenimas” reiškia daug daugiau nei parašyta knygoje: laimingas vaikystės gyvenimas tarsi sustoja. Aš pats anksti netekau tėvo. Jaučiausi taip, lyg nerūpestinga vaikystė būtų akimirksniu pasibaigusi, staiga supratau, koks trapus yra gyvenimas, tarsi iki tos dienos nebūčiau girdėjęs kalbant apie ligas ir mirtį. Man atrodo, kad tokie jausmai anomis dienomis užklupo mane netikėtai, todėl ir liko sustabdyto gyvenimo ir vaikystės rojaus praradimo pajauta. Taigi, prasiveržiantys Tobio jausmai man yra labai artimi. Reikia prisipažinti, kad ši nuotykių knyga staiga tapo pačiu asmeniškiausiu mano kūriniu. Kartais man atrodo, kad tai, ką išgyvena Tobis - nežiūrint, jog tai pramanyta istorija - esu patyręs aš pats“.
Ką dar apie kūrinį ir save pasako autorius? „Iš pradžių pradėjau kurti pasaką, išgalvotą pasaulį, tačiau glaudžiai susijusį su tikrove. Norėjau, kad tas pramanytas pasaulis būtų kur nors netoliese, čia pat, sodo kampe, kad jis būtų savitas ir tikras. Visada gyvenau darnoje su gamta. Kartais atrodo, kad mano vaikystė prabėgo įbedus nosį į žolę ar žaidžiant medžiuose. Troškau sukurti būtent šitokį pasaulį. Palengva jis prisipildė veikėjų, kuriuos stengiausi pavaizduoti ne kaip marionetes, o kaip gyvas, tikroviškas esybes. Aš nekuriu veikėjų lyg kokioje nors aktorių studijoje. Jie gimsta manyje, jie yra iš kūno ir kraujo. Antrame Tobio Lolneso knygos tome kai kurie pagrindiniai veikėjai atsidūria antrame plane, todėl jie pyksta, šiaušiasi, rodydami, kad jie egzistuoja ir trokšta būti herojais. Kai kurie veikėjai gali pakeisti net kūrinio intrigą. Didžiulis džiaugsmas yra suteikti jiems gyvenimą ir likimą antrame tome. Kūrinyje stengiausi pabrėžti, kad geras veikėjas gali turėti ir neigiamų savybių, o piktas ir klastingas herojus nebūtinai yra kvailas, jis gali būti protingas ir žavus. Toks pavojingas klastūnas tampa geriausiu Tobio draugu“.
Šis kūrinys, pasakojantis apie meilę, draugystę ir ištikimybę, skaitytojų vaizduotėje palieka neišdildomą įspūdį. Įtaigus pasakojimas, veikėjų charakterių išbaigtumas ir pagrįstumas, meistriškai suręsta siužeto intriga prikausto skaitytojų dėmesį. Vaikų literatūros tyrėjai vieningai sutaria, jog neseniai išleistam kūriniui šiuolaikinėje pranzūzų vaikų ir jaunimo litreratūroje tenka labai svarbi vieta ir kad tikrai bus įrašytas į literatūros istoriją.