Lietuvos viešosios biliotekos

Vasario 13 d. Mažeikių rajono savivaldybės viešoji biblioteka pakvietė į Nacionalinės premijos laureatės poetės Liūnės Sutemos kūrybos vakarą „Lietuva, tu man, lyg gili sietuva...“.

Kiekvienais metais Vasario 16-osios išvakarėse Prezidentūros rūmuose teikiamos Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos už reikšmingiausius pastarųjų metų Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės menininkų sukurtus kūrinius. 2007-ųjų metų Nacionalinė premija paskirta išeivijos poetei mūsų kraštietei Zinaidai Nagytei-Katiliškienei (Liūnei Sutemai) už dvasinės saugos poeziją rinkinyje „Tebūnie“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006 m.). Poetė premijos atsiimti neatvyko, nes nori prisiminti tokią tėviškę, iš kokios ji išvažiavo 1944 m. Per tą laiką ji taip nė karto ir nebuvo grįžusi į Lietuvą. Bet, kaip sakė laureatė, „aš visą laiką buvau ir esu su jumis. Tik toliau gyvenu“.

Tą vakarą pabūti su Liūne Sutema ir jos poezija susirinko gausus būrys mažeikiškių. Renginyje dalyvavo monografiją apie poetę šiuo metu rengianti ir keliolika metų su ja bendraujanti Maironio lietuvių literatūros muziejaus Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė. Ji pateikė daug įdomios archyvinės medžiagos iš muziejaus fondų, kuri papildė jos pasakojimą apie svarbiausius Liūnės Sutemos gyvenimo etapus, reikšmingiausius kūrybinio kelio momentus.

Zinaida Nagytė-Katiliškienė (Liūne Sutema) gimė Mažeikiuose. Prieš dvejus metus prie namo Stoties g. 16 buvo atidengta paminklinė lenta, kurioje įrašyta: „Šiame name gimė poetas Henrikas Nagys (1920) ir jo sesuo poetė Liūnė Sutema (1927)“. 1944 m. šeima pasitraukė į Vakarus, ir Zinaida Nagytė gimnaziją baigė jau Vokietijoje, vėliau studijavo Austrijoje. Dabar gyvena Lemonte (JAV). Eilėraščius pradėjo rašyti 1942 m., paskatinta brolio Henriko. Ji yra išleidusi poezijos rinkinius: „Tebūnie tarytum pasakoj“ (1955), „Nebėra nieko svetimo“ (1962), „Bevardė šalis“ (1966), „Badmetis“ (1972), „Vendeta“ (1981), „Poezijos rinktinė“ (1992), „Graffiti“ (1993), „Tebūnie“ (2006). Liūnės Sutemos gyvenimas paženklintas skaudžių netekčių: 1980 m. mirė vyras rašytojas Marius Katiliškis, 1996 m. - brolis Henrikas, prieš keletą metų ji neteko ir dukros, ir sūnaus. Iš didelio skausmo ir tėvynės ilgesio gimė poezijos rinkinys „Tebūnie“, už kurį paskirta Nacionalinė premija. Tai yra pirmasis reikšmingas Liūnės Sutemos kūrybos įvertinimas Lietuvoje. JAV jai buvo skirta Vinco Krėvės literatūros premija už poezijos knygą „Badmetis“ ir Lietuvių rašytojų draugijos premija už „Vendetą“.

„Liūnės Sutemos gyvenimas apsuptas liūdesio šydu, jos poezija – išpažintinė“, - sakė renginyje V. Paplauskienė. Poezijos mylėtojai susirinkę į Viešąją biblioteką klausėsi Liūnės Sutemos eilių, jos minčių, ištraukų iš laiškų. „Naktimis sapnuoju Buknaičių kaimą, ir žinau, kad ten nieko nėra. Bet grįžtu ir grįžtu mintimis į Lietuvą“, - rašo viename jų poetė. Tą vakarą skambėjo ir pačios kūrėjos balsas. Muziejininkė Virginija Paplauskienė atsivežė įrašą, kuriame Liūnė Sutema skaito kūrinius iš naujojo rinkinio „Tebūnie“. Eilėraščius iš anksčiau išleistų poezijos knygų skaitė Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos skaitovai, vadovaujami mokytojo eksperto Martyno Januškos. Salėje buvo eksponuojama Liūnės Sutemos kūrybos paroda „Tebūnie – ir lieku čia“, kurioje eksponuoti visi autorės poezijos rinkiniai ir naujausias knygos „Tebūnie“ leidimas Brailio raštu. Eksponatus parodai paskolino Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos aklųjų bibliotekos Šiaulių filialas.

„Noriu grįžti namo“, - savo kūriniuose nuolat kartoja Liūnė Sutema. Šis vakaras buvo tarsi simbolinis poetės sugrįžimas į gimtinę.

Dangira Undžienė