Lietuvos viešosios biliotekos

Sausio 14 dieną, Klaipėdos dienos išvakarėse, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės bibliotekoje vyko Klaipėdos dienai skirtas renginys „Kranto erdvės scena“, kurio programoje buvo numatyta Ado Sendrausko fotografijų parodos „Klaipėda erdvi“ pristatymas bei fotoesė leidinio „Kranto erdvės scena“ sutiktuvės.

Renginio vedėjai – idėjos autorė Renata Būdvytienė bei bibliotekos pavaduotojas Juozas Šikšnelis, vakaro eigoje kvietė skirtingų meno sričių „švyturius“ pristatyti vis kitą Klaipėdos miestui artimą meno erdvę – žodžio meno, legendų, dailės, muzikos, teatro, fotografijos bei kaligrafijos.

Vakaro pradžioje buvo pristatytas leidyklos „Druka“ išleistas fotoesė leidinys „Kranto erdvės scena“, kuriame kviečiama pažiūrėti kuo Klaipėda gyvena šiandien. Renata Būdvytienė paminėjo Šilerio žodžius, kad „Menas – tai išbaigta žmogiškumo išraiška“, todėl šiame leidinyje Klaipėda pristatoma būtent meno aspektu. Leidinio fotografijos darytos Ado Sendrausko, kurios išskirtinės tuo, kad Klaipėda atskleista ne klaipėdiečio akimis, tekstinė dalis – eseisto, dramaturgo Rolando Rastausko. Kadangi leidėjas niekada neperteiks žodžio meno taip, kaip tai gali pats autorius, todėl pristatyti leidinio esė buvo pakviestas žodžio meno „švyturys“ pats Rolandas Rastauskas.

Kitą – legendų – erdvę pristatė Mažosios Lietuvos muziejaus direktoriaus pavaduotoja Asta Grušelionienė. Laikui bėgant muziejaus paslaugų spektras turi plėstis ir taikytis prie dabartinės visuomenės, todėl Mažosios Lietuvos muziejus ne tik saugo, bet ir kuria – Klaipėdos miesto šventės metu surengė vaidinimą „Sūrio legendos“ motyvais. Vaidinimas sulaukė didelio šventės dalyvių susidomėjimo, o tai, be abejo, paskatino miestiečius domėtis savajame mieste slypinčiomis legendomis, istorija.

Kaip dar vieną Klaipėdos žodžio meno „švyturį“ Renata Būdvytienė įvardino bibliotekos pavaduotoją prozininką Juozą Šikšnelį. Šis, nekalbėdamas apie savo kūrybą, pristatė biblioteką, kuri erdvi visiems – tiek knygai, tiek jos skaitytojui, tiek kultūriniams renginiams, po kurios stogu renkasi ir moksleiviai, ir verslininkai, ir mokslininkai.
Kita Klaipėdos menui būdinga plotmė – dailė. Šią sritį atstovauti buvo pakviesta Baroti galerijos direktorė Andželika Baroti. Ji susirinkusiems parodė prieš šešiolika metų sukurtą filmuką „Menininkų mėginimas užvaldyti erdves“, kuriame rodoma, kaip Klaipėdos menininkai kūrė sau artimą erdvę – Menininkų namų kiemelį. Pasak Andželikos Baroti, menininkas negali būti be erdvės, jam reikalinga ne tik miesto erdvė, bet ir visas pasaulis.

Klaipėdos muzikos meno erdvės „švyturys“ – džiazo meistras Vytautas Grubliauskas. Pasak jo, Klaipėda – tai švyturys, menininkai gimdami čia įkvepia kitokio oro, įkvepia laisvės, drąsos jausmo, improvizacijos dalelės – visa tai juos padaro kitokius, keliančius pavydą kitiems. Pats Vytautas Grubliauskas didžiuojasi būdamas klaipėdiečiu, didžiuojasi būdamas kitokiu. Kalbėdamas apie Klaipėdos muzikinį aspektą, džiazmenas išreiškė nusivylimą tuo, kad klaipėdiečiai turi ir gali kuom didžiuotis, tačiau dažnai praleidžia progą. Kiekvieną klaipėdietį jis apibūdino kaip „švyturį“ – gerąja šviesa, kuri traukia atvažiuoti į Klaipėdą esančius Lietuvos Rytuose.

Vytautas Grubliauskas nuo pat mažų dienų daug laiko praleido I. Simonaitytės bibliotekoje, jo mama čia dirbo saugykloje, tad renginio vakarą turėjo puikią progą išpildyti seną savo svajonę – pagroti ir padainuoti ten, kur mažas bėgiojo.

Klaipėdos vaidybos menui atstovavo Klaipėdos dramos teatro aktorė Nelė Savičenko. „Scena – tai spąstai realybei, paspendžiam ir laukiam kada į juos pakliūsit, kuo jie įmantresni, tuo maloniau mums“ – kalbėjo aktorė. Ji taip pat pritarė visiems iki tol kalbėjusiems, kad Klaipėdos menas kitoks, tas būdinga ir Klaipėdos dramos teatrui – jis skiriasi kitų teatrų kontekste, jam Klaipėda suteikia kitas spalvas.
Pristatyti fotografijos meno erdvę buvo pakviestas fotomenininkas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Remigijus Treigys. Paklaustas apie fotomeno padėtį Lietuvoje, menininkas atsakė, kad fotografija Lietuvoje matoma, bet kartais nėra stebinanti, vis dar laukiama sprogimo.

Paskutiniąją, Klaipėdos menui būdingą sritį, – kaligrafiją pristatė „švyturys“ Algis Kliševičius. Į klausimą kaip kaligrafui reikėtų pavaizduoti Klaipėdą neatitraukus pieštuko nuo popieriaus, Algis Kliševičius atsakė, kad parašytų žodį „Klaipėda“ ir nupieštų širdutę, nes prisipažinti meilėje niekada nenuobodu.

Patekti tik į vieną meno erdvę yra neįmanoma, visos jos tarpusavyje persipynusios vienoje Klaipėdos kultūros erdvėje. Renginio pabaigoje Klaipėdos kultūros skyriaus vadėja Goda Giedraitytė paklausta kaip sekasi suvaldyti Klaipėdos meno atstovus, pasidžiaugė unikaliais Klaipėdos menininkais bei jų sukurta Klaipėdos kultūra, kurios svorio sudedamosiomis dalimis nurodydama menininko širdį, vėją, jūrą ir smėlį.
Į renginį gausiai susirinkę klaipėdiečiai turėjo galimybę ne tik sužinoti daug naujo apie Klaipėdos meną, bet ir pasiklausyti Vytauto Grubliausko ir Sauliaus Šiaučiulio atliekamos muzikos bei pasidairyti po Galerijoje 13L iškabintą Ado Sendrausko fotografijų parodą „Klaipėda erdvi“.




Rasa Zokaitytė
vyr. bibliotekininkė