|
 |
2007-11-03 Knygoje – lesbiečių išpažintisAr įmanoma išlikti visuomenėje, jei esi kitoks? Ar galima atsitiesti po to, kai tavęs išsižada tėvai? Kam pasiguosti, jei niekas nesupranta ir smerkia? Į šiuos ir panašius klausimus bandė atsakyti Ukmergės Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje viešėjusios vilnietės, kurios pristatė pirmąkart šalyje lietuvių kalba išleistą knygą apie lesbiečių gyvenimą. |
Knygoje – lesbiečių išpažintis
Ar įmanoma išlikti visuomenėje, jei esi kitoks? Ar galima atsitiesti po to, kai tavęs išsižada tėvai? Kam pasiguosti, jei niekas nesupranta ir smerkia? Į šiuos ir panašius klausimus bandė atsakyti Ukmergės Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje viešėjusios vilnietės, kurios pristatė pirmąkart šalyje lietuvių kalba išleistą knygą apie lesbiečių gyvenimą.
Diskriminacija – dėl žinių trūkumo
„Drąsa – kalbėti, aistra – gyventi“. Taip vadinasi neseniai pasirodęs leidinys, gimęs Lygių galimybių plėtros centro darbuotojų dėka. Pirmadienio popietę bibliotekoje knygą pristatė Centro direktorė Virginija Aleksejūnė ir projektų vadovė, unikalaus leidinio sudarytoja Margarita Jankauskaitė, kuri papasakojo, kaip gimė neįprasta idėja, kaip sekėsi rinkti medžiagą ir apskritai kodėl reikia tokios knygos. „Mūsų visuomenėje, kuri vadovaujasi stereotipais, sunku būti kitokiam, o juk homoseksualūs asmenys – tokie patys žmonės kaip ir mes su savo mintimis, jausmais, turintys darbus, studijuojantys, - teigia viešnios, dirbančios Centre, kurio pagrindinis uždavinys – užkirsti kelią rasinei, lytinei ir kitokiai diskriminacijai. – Reikia viešumo, kad žmonės suprastų, jog kitokie asmenys – irgi mūsų kasdienybės, visuomenės dalis.“
Nežinia, ar knyga būtų atsiradusi, jeigu viena studentė prieš kelerius metus nebūtų uždavusi Margaritai, kaip jai tada pasirodė, keisto klausimo. „Tuo metu dėsčiau Vilniaus universiteto Lyčių studijų centre. Buvau įpareigota paruošti įvadą į seksualumo studijas. Parengiau medžiagą, supažindinau su ja studentus. Ir vieną kartą po paskaitos atsisveikinant prieina studentė ir klausia: „Ar realybėj egzistuoja lesbietės? Kad yra gėjų, žinau, kelis net pažįstu, bet apie lesbietes niekada negirdėjau...“ Ir tada pagalvojau: tai apie ką aš kalbėjau visą laiką, kad studentai nieko nesuprato“, - šiandien su šypsena prisimena pašnekovė. Anot jos, šis faktas patvirtino, kad kitokių žmonių patirtys yra užslopintos, visuomenei trūksta žinių, o iš to atsiranda diskriminacija. M. Jankauskaitė pasakojo tuomet ir nusprendusi imtis veiklos, padėsiančios neišgirstųjų balsus padaryti girdimais ir paviešinti jų kančias.
Savo patirtį atskleidė lesbietės
Susipažinti ir susitikti su lesbietėmis Margaritai padėjo jas pažinoję žmonės. Pirmus susitikimus su merginomis vilnietė prisimena kaip nejaukius. „Pamatai žmogų, ir jis tavimi arba pasitikės, arba ne. Ir man pačiai tai buvo iššūkis: „suaugti“, pasitikrinti toleranciją“, - dalijosi patirtimi pašnekovė, kuri sakė užsirašinėdavusi tai, ką jai pasakodavo lesbietės.
Pašnekovių daugėjo, nes jos supažindindavo Margaritą su likimo seserimis, tad gausėjo ir pasakojimų. Tačiau, pasak viešnios, kai jų jau buvo sukaupta pakankamai, atsitiko taip, jog nebeliko galimybės viso to išleisti... Medžiaga kuriam laikui liko gulėti stalčiuje, bet neilgam. Įsidarbinusi Lygių galimybių plėtros centre, Margarita papasakojo jo direktorei apie savo idėją, apie tai, kad galima galvoti apie lesbiečių išpažinčių knygą, kuri galbūt bus žingsnis į visuomenės požiūrio keitimą. Tad moterys parašė projektą, jam buvo skirti pinigai, ir šiandien jau yra rezultatas.
Vaikų išsižada tėvai...
Knygoje „Drąsa – kalbėti, aistra – gyventi“ yra autentiški 25 lietuvių moterų, turinčių biseksualumo, heteroseksualumo ar homoseksualumo požymių, pasakojimai. Jie – tarytum išpažintys apie pirmuosius pojūčius, jog su kūnu, mintimis ir jausmais kažkas ne taip, apie pirmąsias meiles, žiaurias artimiausių žmonių reakcijas, kasdien lydinčią baimę, bėgimą nuo savęs ir viso pasaulio... Pašnekovės, kurių amžius – nuo 18 iki 34 metų, atvirai pasakoja savo pojūčius, patirtį, nuolatinę kančią. Savo istoriją leidinyje pasakoja ir vienas transseksualas, kuris dar vaikystėje suvokė esantis berniukas, nors iš tiesų buvo mergaitė.
Margarita prisipažįsta ne vieną ašarą nubraukusi klausydama pašnekovių istorijų. „Mūsų problemos, palyginus su tuo, ką tenka iškęsti tokiems žmonėms, atrodo menkos, - teigia ji. – Tai – nuolatinis aplinkinių terorizavimas, baimė ir slapstymasis. Kasdien turi kovoti su savim. Visose srityse tenka susidurti su nemalonumais. Neturi kam pasisakyti, nes nesupranta net tėvai. Sužinojusios motinos išsižada vaikų. Ne vienam kilo minčių nusižudyti, bet sustabdo mintis apie šeimą, tėvus.“
Padėtų viešumas
Susirinkusieji į knygos pristatymą su vilnietėmis diskutavo, kuo pasireiškia homoseksualių žmonių diskriminacija visuomenėje, kaip būtų galima to išvengti. Ne visi norėjo sutikti su tuo, kad, pavyzdžiui, gėjams ar lesbietėms Lietuvoje užveriami keliai į darbą, mokslą ir panašiai. Buvo nuomonių, jog daug blogiau gyvena ir baisesnių jausmų patiria mušamos moterys, skurstantys asmenys. Bet, ko gero, spręsti apie tai galima tuomet, kai pats tiesiogiai susiduri su visomis negerovėmis... O kad būtų išvengta diskriminacijos, kad galėtume priimti kitokius žmones, anot vilniečių, reikia daug apie tai kalbėti, viešinti problemas ir įteigti, jog gyvenimas yra toks, koks yra.
Ukmergė – pirmoji vieta, kurioje moterys, nepabijojusios neigiamos reakcijos, pristatė knygą. Ji buvo pristatyta ir neseniai Vilniuje vykusios Tarptautinės lesbiečių ir gėjų asociacijos Europos regiono metinės konferencijos dalyviams, vėliau bus galvojama apie kitų miestų skaitytojus. Leidinį galima įsigyti Lygių galimybių plėtros centre Vilniuje už 20 litų. „Norim, kad žmonės, kurie tikrai susidomės knyga, kreiptųsi į mus. Knygynuose ji kainuotų 34 litus, o mes nenorim daryti iš to komercijos“, - teigė pašnekovės. Knygą taip pat bus galima pasiskaityti ir Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje.
Ar įmanoma išlikti visuomenėje, jei esi kitoks? Ar galima atsitiesti po to, kai tavęs išsižada tėvai? Kam pasiguosti, jei niekas nesupranta ir smerkia? Į šiuos ir panašius klausimus bandė atsakyti Ukmergės Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje viešėjusios vilnietės, kurios pristatė pirmąkart šalyje lietuvių kalba išleistą knygą apie lesbiečių gyvenimą.
Diskriminacija – dėl žinių trūkumo
„Drąsa – kalbėti, aistra – gyventi“. Taip vadinasi neseniai pasirodęs leidinys, gimęs Lygių galimybių plėtros centro darbuotojų dėka. Pirmadienio popietę bibliotekoje knygą pristatė Centro direktorė Virginija Aleksejūnė ir projektų vadovė, unikalaus leidinio sudarytoja Margarita Jankauskaitė, kuri papasakojo, kaip gimė neįprasta idėja, kaip sekėsi rinkti medžiagą ir apskritai kodėl reikia tokios knygos. „Mūsų visuomenėje, kuri vadovaujasi stereotipais, sunku būti kitokiam, o juk homoseksualūs asmenys – tokie patys žmonės kaip ir mes su savo mintimis, jausmais, turintys darbus, studijuojantys, - teigia viešnios, dirbančios Centre, kurio pagrindinis uždavinys – užkirsti kelią rasinei, lytinei ir kitokiai diskriminacijai. – Reikia viešumo, kad žmonės suprastų, jog kitokie asmenys – irgi mūsų kasdienybės, visuomenės dalis.“
Nežinia, ar knyga būtų atsiradusi, jeigu viena studentė prieš kelerius metus nebūtų uždavusi Margaritai, kaip jai tada pasirodė, keisto klausimo. „Tuo metu dėsčiau Vilniaus universiteto Lyčių studijų centre. Buvau įpareigota paruošti įvadą į seksualumo studijas. Parengiau medžiagą, supažindinau su ja studentus. Ir vieną kartą po paskaitos atsisveikinant prieina studentė ir klausia: „Ar realybėj egzistuoja lesbietės? Kad yra gėjų, žinau, kelis net pažįstu, bet apie lesbietes niekada negirdėjau...“ Ir tada pagalvojau: tai apie ką aš kalbėjau visą laiką, kad studentai nieko nesuprato“, - šiandien su šypsena prisimena pašnekovė. Anot jos, šis faktas patvirtino, kad kitokių žmonių patirtys yra užslopintos, visuomenei trūksta žinių, o iš to atsiranda diskriminacija. M. Jankauskaitė pasakojo tuomet ir nusprendusi imtis veiklos, padėsiančios neišgirstųjų balsus padaryti girdimais ir paviešinti jų kančias.
Savo patirtį atskleidė lesbietės
Susipažinti ir susitikti su lesbietėmis Margaritai padėjo jas pažinoję žmonės. Pirmus susitikimus su merginomis vilnietė prisimena kaip nejaukius. „Pamatai žmogų, ir jis tavimi arba pasitikės, arba ne. Ir man pačiai tai buvo iššūkis: „suaugti“, pasitikrinti toleranciją“, - dalijosi patirtimi pašnekovė, kuri sakė užsirašinėdavusi tai, ką jai pasakodavo lesbietės.
Pašnekovių daugėjo, nes jos supažindindavo Margaritą su likimo seserimis, tad gausėjo ir pasakojimų. Tačiau, pasak viešnios, kai jų jau buvo sukaupta pakankamai, atsitiko taip, jog nebeliko galimybės viso to išleisti... Medžiaga kuriam laikui liko gulėti stalčiuje, bet neilgam. Įsidarbinusi Lygių galimybių plėtros centre, Margarita papasakojo jo direktorei apie savo idėją, apie tai, kad galima galvoti apie lesbiečių išpažinčių knygą, kuri galbūt bus žingsnis į visuomenės požiūrio keitimą. Tad moterys parašė projektą, jam buvo skirti pinigai, ir šiandien jau yra rezultatas.
Vaikų išsižada tėvai...
Knygoje „Drąsa – kalbėti, aistra – gyventi“ yra autentiški 25 lietuvių moterų, turinčių biseksualumo, heteroseksualumo ar homoseksualumo požymių, pasakojimai. Jie – tarytum išpažintys apie pirmuosius pojūčius, jog su kūnu, mintimis ir jausmais kažkas ne taip, apie pirmąsias meiles, žiaurias artimiausių žmonių reakcijas, kasdien lydinčią baimę, bėgimą nuo savęs ir viso pasaulio... Pašnekovės, kurių amžius – nuo 18 iki 34 metų, atvirai pasakoja savo pojūčius, patirtį, nuolatinę kančią. Savo istoriją leidinyje pasakoja ir vienas transseksualas, kuris dar vaikystėje suvokė esantis berniukas, nors iš tiesų buvo mergaitė.
Margarita prisipažįsta ne vieną ašarą nubraukusi klausydama pašnekovių istorijų. „Mūsų problemos, palyginus su tuo, ką tenka iškęsti tokiems žmonėms, atrodo menkos, - teigia ji. – Tai – nuolatinis aplinkinių terorizavimas, baimė ir slapstymasis. Kasdien turi kovoti su savim. Visose srityse tenka susidurti su nemalonumais. Neturi kam pasisakyti, nes nesupranta net tėvai. Sužinojusios motinos išsižada vaikų. Ne vienam kilo minčių nusižudyti, bet sustabdo mintis apie šeimą, tėvus.“
Padėtų viešumas
Susirinkusieji į knygos pristatymą su vilnietėmis diskutavo, kuo pasireiškia homoseksualių žmonių diskriminacija visuomenėje, kaip būtų galima to išvengti. Ne visi norėjo sutikti su tuo, kad, pavyzdžiui, gėjams ar lesbietėms Lietuvoje užveriami keliai į darbą, mokslą ir panašiai. Buvo nuomonių, jog daug blogiau gyvena ir baisesnių jausmų patiria mušamos moterys, skurstantys asmenys. Bet, ko gero, spręsti apie tai galima tuomet, kai pats tiesiogiai susiduri su visomis negerovėmis... O kad būtų išvengta diskriminacijos, kad galėtume priimti kitokius žmones, anot vilniečių, reikia daug apie tai kalbėti, viešinti problemas ir įteigti, jog gyvenimas yra toks, koks yra.
Ukmergė – pirmoji vieta, kurioje moterys, nepabijojusios neigiamos reakcijos, pristatė knygą. Ji buvo pristatyta ir neseniai Vilniuje vykusios Tarptautinės lesbiečių ir gėjų asociacijos Europos regiono metinės konferencijos dalyviams, vėliau bus galvojama apie kitų miestų skaitytojus. Leidinį galima įsigyti Lygių galimybių plėtros centre Vilniuje už 20 litų. „Norim, kad žmonės, kurie tikrai susidomės knyga, kreiptųsi į mus. Knygynuose ji kainuotų 34 litus, o mes nenorim daryti iš to komercijos“, - teigė pašnekovės. Knygą taip pat bus galima pasiskaityti ir Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje.
Vaidotė Griškevičiūtė
Lygių galimybių plėtros centro direktorė Virginija Aleksejūnė (kairėje) ir projektų vadovė Margarita Jankauskaitė Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje.
Autorės nuotr.
Lygių galimybių plėtros centro direktorė Virginija Aleksejūnė (kairėje) ir projektų vadovė Margarita Jankauskaitė Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje.
Autorės nuotr.
