|
 |
2007-11-16 Tack så mycket, Astrida Lindgren!Visą savaitę vaikų klegesiu aidėjo Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos skyriai ir filialai. Šio šurmulio priežastis ta, jog lapkričio 14-ąją švedų vaikų rašytojai Astridai Lindgren būtų sukakę 100 metų. |
Visą savaitę vaikų klegesiu aidėjo Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos skyriai ir filialai. Šio šurmulio priežastis ta, jog lapkričio 14-ąją švedų vaikų rašytojai Astridai Lindgren būtų sukakę 100 metų.
Baigiamasis savaitės renginių ciklo akordas įvyko šios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje. Mažieji alytiškiai, šios autorės kūrybos vertintojai, sugužėję švęsti šimtojo gimtadienio, knygų apsuptyje jautėsi jaukiai. Neradusieji vietos atsisėsti – įsitaisė čia pat ant grindų. Juk svarbiausia – šventinė nuotaika ir puikus visų įvykių matomumas! O įvykiai sekė vienas po kito. Ir vis labiau intriguojantys. Jau vien ko verta šventės vedėja – išradingai aktorės Onutės Gudaitytės „įkūnyta“ griežtoji auklė freken Bok... O dar aktoriaus Jono Gaižausko jaunųjų aktorių grupė su Pepe Ilgakojine priešaky. Pastarosios arklys vos tilpo įsisprausti tarp knygų lentynų... Šventės dalyviai prisiminė daugybę Astridos Lindgren personažų, bendravo, pokštavo, krimto gudrias užduotėles, na, ir, žinoma, valgė didelį saldaininį tortą. Nors, perfrazavus Karlsoną, 100 tortų ir viena žvakė – žymiai geriau nei vienas tortas ir 100 žvakučių...
Baigiamasis savaitės renginių ciklo akordas įvyko šios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje. Mažieji alytiškiai, šios autorės kūrybos vertintojai, sugužėję švęsti šimtojo gimtadienio, knygų apsuptyje jautėsi jaukiai. Neradusieji vietos atsisėsti – įsitaisė čia pat ant grindų. Juk svarbiausia – šventinė nuotaika ir puikus visų įvykių matomumas! O įvykiai sekė vienas po kito. Ir vis labiau intriguojantys. Jau vien ko verta šventės vedėja – išradingai aktorės Onutės Gudaitytės „įkūnyta“ griežtoji auklė freken Bok... O dar aktoriaus Jono Gaižausko jaunųjų aktorių grupė su Pepe Ilgakojine priešaky. Pastarosios arklys vos tilpo įsisprausti tarp knygų lentynų... Šventės dalyviai prisiminė daugybę Astridos Lindgren personažų, bendravo, pokštavo, krimto gudrias užduotėles, na, ir, žinoma, valgė didelį saldaininį tortą. Nors, perfrazavus Karlsoną, 100 tortų ir viena žvakė – žymiai geriau nei vienas tortas ir 100 žvakučių...
Auklė freken Bok, apsiginklavusi daugybe auklėjimo priemonių – musių mušekliu, mediniu šaukštu ir nesuskaičiuojama gausybe saldainių, pasleptų aibėje spalvingų jos rūbo kišenių, žaismingai „auklėjo“ šventės dalyvius. Gerokai „kliuvo“ ir tėveliams, nes jie vis labiau primiršta tą bendravimo su savo vaiku malonumą – garsinį skaitymą...
Šventei pasibaigus, beliko padėkoti: „Tack så mycket, Astrida! Ačiū už mūsų vaikiškos vaizduotės svečius: garsųjį seklį Bliumkvistą, Ronją, Emilį, Madikę, Mažylį ir kitus.
Jūratė Čėsnaitė
