Lietuvos viešosios biliotekos

Prieš ketvertą metų pasirodžiusi G. Dauguvietytės knyga „Perpetuum mobile“ neužsiguli bibliotekos knygų lentynose ir šiandien. Toks pat likimas ištiko ir antrąją knygą „Post scriptum“. Įdomi, atvira, be pagražinimų pateikta gyvenimo išpažintis sulaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo. Bestseleris „Post scriptum“ paskelbtas populiariausia 2006-ųjų Metų knyga. Nors G. Dauguvietytė juokiasi pavadinta rašytoja.

Knygų autorės populiarumo paakinti nutarėme ją pakviesti apsilankyti Utenoje. Susitikimas su režisiere, aktore, bohemos mūza buvo vienas įspūdingiausių Miesto dienos šventės renginių. Susitikime, be gausiai susirinkusių uteniškių, dalyvavo gerbėjai iš Molėtų, Zarasų...Garbiai viešniai ir visiems susirinkusiems grojo Utenos muzikos mokyklos moksleiviai Justina Kirdeikytė (fortepijonas) ir Ignas Jančys (saksofonas) (mokyt. A. Mališauskienė, E. Beinoravičius).

Galina Dauguvietytė pasveikinusi visus su 746-uoju Miesto gimtadieniu pareiškė, jog pati gimtadienių nemėgsta ir jų nešvenčia nuo penkiasdešimtmečio... Pasakojimą režisierė pradėjo prisimindama savo tėvus – garsų režisierių Borisą Dauguvietį ir aktorę Nelę Vosyliūtę, nuo pat mažų dienų labai skirtingai ją auklėjusius: tėtis viską leisdavęs daryti, o mama buvusi labai griežta. Su didele meile ir ne be humoro viešnia kalbėjo apie Dauguviečių kaimą, jame praleistas vasaras, gimnazijos metus Kaune, Joniškyje, laiką, praleistą Telšių teatre. Netrūko nuotykių ir su mama pasitraukus į Vokietiją. Į Lietuvą jas sugrąžino stipri meilė tėvui. Grįžusi pradėjo dramos studijas, baigusi jas, studijavo konservatorijoje muzikos teoriją. Vėliau savo gyvenimą susiejo su televizija. Devynerius metus kūrė laidą „Petraičių šeimoje“. Režisierė šmaikštavo, kad anų laikų televizija neturėjo technikos, bet turėjo ką parodyti, o šiuolaikinė – aprūpinta pagal paskutinį technikos žodį, bet neturi ką rodyti. Retai slėpdama šypseną G. Dauguvietytė pasakojo apie savo gyvenimo vyrus, iš kurių tik paskutinįjį – Jurgį tikrai mylėjusi. Nors dabar likusi viena, bet ne vieniša. Visą gyvenimą pragyvenus triukšme, be galo gera gyventi tyloje. Skaitytojams pasiteiravus, ar bus trečioji knyga, G. Dauguvietytė atsakė, jog duoklė vyrui atiduota, nes tai jis privertęs išleisti antrąją.

Skaidrios nuotaikos vakaras baigėsi, bet niekas neskubėjo. Čia pat, įsigiję „Tyto alba“ leidyklos išleistą autorės knygą, skubėjo stoti į eilę ir laukti autografo.


Regina Mikalauskienė