|
2007-09-22 Prozos ruduo po senuoju Stelmužės ąžuoluSaulėtą rugsėjo šeštadienį zarasiečiai, prozos mylėtojai buvo pakviesti į literatūros renginį „Prozos ruduo’07“, kuris šiemet vyko Stelmužės bažnyčioje. |
Saulėtą rugsėjo šeštadienį zarasiečiai, prozos mylėtojai buvo pakviesti į literatūros renginį „Prozos ruduo’07“, kuris šiemet vyko Stelmužės bažnyčioje. Šis unikalus grožio kampelis prie garsiojo ąžuolo buvo pasirinktas neatsitiktinai. Tai bendras Zarasų krašto muziejaus ir Zarasų viešosios bibliotekos projektas, kurį rėmė LR Kultūros ministerija ir Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos.
Susitikime dalyvavo rašytoja, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos AKTO dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarė Vidmantė Jasukaitytė, aktorė Gražina Urbonaitė ir violončelininkė Ramutė Kalnėnaitė.
Rašytoja Vidmantė Jasukaitytė prabilo eseistikos knygos „Golgotos vynuogės“ ištrauka - jos pačios sukurtomis maldomis. Ši knyga sudaryta iš dviejų dalių. Pirmąją dalį rašytoja apibūdino kaip gyvenimo, meilės, tikėjimo ieškojimų kelią. Kaip teigė rašytoja, šie laikai reikalauja atskirų maldų, nes kai buvo rašomos maldaknygės, į daug ką nebuvo atsižvelgta. Ši knyga sutrikusiam, ieškančiam padės rasti dvasios ramybę.
Rašytoja pristatė romaną „Dievas miršta vienišas“. Tai romanas - misterija apie Jėzaus Kristaus gyvenimą, jo kančią ir tos kančios prasmę, apie krikščioniškojo pasaulio vertybes, parašytas besiremiant istoriniais faktais. Tai žvilgsnis į realiai gyvenusią istorinę asmenybę šiandien, kai krikščioniškosios vertybės tolsta nuo savo pirminio šaltinio.
Rašytoja apgailestavo, jog atsiliepimų apie šį romaną sulaukė tik iš literatūrologės Elenos Bukelienės ir publicisto Gintaro Beresnevičiaus. “Matyt lengvesnio turinio knygos susilaukia ir didesnio kritikų dėmesio”, - svarstė rašytoja.
Aktorė Gražina Urbonaitė rašytoją pavadino daugialype asmenybe, mąstančią širdimi. Rašytoja save išbandė bene visuose literatūros žanruose. Aktorė su pakylėjimu vardino Vidmantės prasmingų knygų pavadinimus. Poezijos knygos: „Ugnis, kurią reikia pereiti“, „Taip toli esu“, „Mano broli žmogau“, „Saulės per daug“, „Neiškastam sidabrui pasakyk sudie“. Apsakymų rinktinės: „Stebuklinga patvorių žolė“, romanai „Po mūsų nebus mūsų“, apsakymų rinkinys „Balandė, kuri lauks“, drama „Žemaitė”, tragedija „Žilvinas“, kino scenarijus „Žolės šaknys“, pjesė „Vilkų medžioklė“.
Autorė papildė aktorę G.Urbonaitę pasidžiaugusi, kad dar šiemet leidykla „Alma littera” išleis jos romaną „Kai mes buvome vilkai”, kuris atspindės Brežnevo laikų dvasią, kai žmonės buvo verčiami gyventi ne taip kaip liepė tikroji prigimtis. Autorė prisipažino, jog jai patinka rašyti pirmu asmeniu, ir galbūt todėl ji dažnai yra tapatinama su knygų herojais. Renginio pabaigoje rašytoja skaitė ištrauką iš romano “Dievas miršta vienišas” apie Dievo Motinos jausmus, išgyvenimus, kai buvo nužudytas jos sūnus Jėzus. Rašytoja, paklausta kaip gimsta ir kada gimsta maldos, atsakė, jog ji meldžiasi nuolatos ir jos maldos gimsta iš vidaus. Tai sielos maldos, save suvokiant kaip dievo dalelę, kuri kažkada susijungs su Visuma.
Susikaupimo nuotaika, tvyranti bažnyčioje, žodžiai, plaukiantys iš širdies, skambūs violončelės garsai paliko kiekvieno širdyje po mažą saulę.
Parengė Zarasų viešosios bibliotekos
Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Saulutė Pelekienė
|
|
|
















