Lietuvos viešosios biliotekos

Jonavoje, kaip ir visoje Lietuvoje bei Europoje, vyksta Europos paveldo dienos. Idėja rengti paveldo dienas gimė Prancūzijoje dar 1984 m. Vėliau renginys išplito po daugelį vakarų Europos šalių ir pasidarė toks populiarus, jog nuo 1991 m. Europos Tarybai inicijavus ir parėmus Europos Sąjungai visoje Europoje imta rengti Europos paveldo dienos. Renginys yra skirtas visuomenei, siekiant supažindinti su kultūros paveldu, parodyti, kas paprastai visuomenei yra neprieinama arba aktualizuoti vienokią ar kitokią kultūros paveldo sritį.

2007 metų EPD tema: “EUROPA, BENDRAS PAVELDAS, KULTŪROS KELIAI LIETUVOJE“. Jonavos r. savivaldybės viešoji biblioteka įsijungė į šių dienų programą, kadangi atradome per Jonavos kraštą einantį kultūrinį kelią. Nuo Žeimių galime pradėti šį kelią, nes Strebeikių kaime gyveno ir mirė garsus architektas Vaclovas Michnevičius. Bibliotekos informacijos ir kraštotyros skyriuje buvo pristatyta paroda „Vaclovo Michnevičiaus kultūrinis kelias“. Labai dėkinga šių metų EPD tema. V. Michnevičiaus kultūrinis kelias vingiuoja per Lietuvą ir nusidriekia į Baltarusijos teritoriją. Tai architekto suprojektuotos bažnyčios. Jų suprojektavo išties daug. Įvairūs žmonės mini skirtingą jo suprojektuotų bažnyčių skaičių: 32, 40 ar net 72. Pats V. Michnevičius autobiografijoje rašė, jog pastatė jų keliasdešimt. Jo kūrybos tyrinėtoja daktarė Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė bažnyčiose, archyvuose ieško dokumentinių įrodymų, kad viena ar kita bažnyčia suprojektuota V. Michnevičiaus. XX a. pirmoje pusėje buvo leidžiami atvirukai su bažnyčių projektais, jie buvo pardavinėjami, o lėšos, gautos už šių atvirukų platinimą, buvo panaudojamos bažnyčių statybai. Juose ne tik bažnyčios projektas, bet ir architekto pavardė ir parašas. Bendradarbiaujame su kraštiečiu klubu „Žeimių ainiai“. Šio klubo pirmininko Artūro Narkevičiaus dėka parodoje galime pristatyti daugelio V. Michnevičiaus suprojektuotų bažnyčių nuotraukų, projektų, atvirukų kopijas. Šis žmogus domisi savo krašto istorija, ieško istorinės medžiagos archyvuose ir ne tik juose. Antikvariatuose įsigijo atvirukų su V. Michnevičiaus suprojektuotomis bažnyčiomis. Jis palaiko ryšius su daktare Nijole Lukšionyte-Tolvaišiene ir yra gavęs iš jos architekto projektų kopijas, kurias paskolino mūsų parodai. A. Narkevičius 2001-2002 m. organizavo ekspedicijas V. Michnevičiaus suprojektuotų bažnyčių vietomis, fotografavo bažnyčias ir paskolino nuotraukas šiai parodai. Todėl mes džiaugiamės gražia paroda, nes čia eksponuojamos Perlojos projekto, Žiežmarų, Birštono bažnyčių atvirukų kopijos. Kartais tie patys projektai buvo tobulinami, tą patvirtina Žeimių švč. M. Marijos Gimimo bažnyčios pavyzdys. Parodoje matome gražų bažnyčios projektą, tačiau vėliau šis projektas buvo patobulintas ir 1906 m. ši bažnyčia buvo pastatyta pagal tobulesnį projektą. Gal ne visiems yra žinoma, jog Jonavos šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia buvo pastatyta be bokštu, o 1934 m. kunigo Petro Vaitiekūno iniciatyva pagal architekto V. Michnevičiaus projektą buvo pristatyti bokštai. Pagal jo projektą buvo rekonstruota ir Jonavos rajone, Žeimių seniūnijoje esanti Juciūnų bažnyčia bei Ukmergės bažnyčia. Labai originali yra Gegužinės bažnyčia, esanti kaiminiame Kaišiadorių rajone, pastatyta iš tašytų akmenų. Tame pačiame rajone galima pasigėrėti ir Žiežmarių bažnyčia. Dabartinėje Elektrėnų savivaldybės teritorijoje pagal V. Michnevičiaus projektus pastatytos Vievio bei Kietaviškių bažnyčios. Vilniaus Saltoniškių švč. M. Marijos bažnyčios statybai architektas buvo parengęs didingą projektą, kuris nepilnai įgyvendintas. Pagal V. Michnevičiaus projektus pastatytos Kauno rajono Raudondvario, Birštono, Alytaus rajono Nemunaičio, Varėnos rajono Perlojos bažnyčios. Įdomu ir tai, kad pagal architekto V. Michnevičiaus projektą pastatyti Kunigų seminarijos pastatas Kaune bei Kaišiadorių vyskupijos kurijos namas, o taip pat rekonstruotas Bernardinų vienuolynas Kaune. Parodoje nėra V. Michnevičiaus suprojektuotų bažnyčių nuotraukų: Šakių rajono Barzdų, Jurbarko r. Važgirio bei Baltarusijos teritorijoje esančių Ašmenos, Chožovo, Derečino, Vidžių ir Vijos bažnyčių.

Ne visi V. Michnevičiaus projektai buvo įgyvendinti. Neįgyvendinti liko: Kaišiadorių, Kauno evangelikų–reformatų, Kėdainių r. Surviliškio, Raseinių rajono Ariogalos, Panevėžio r. Ramygalos, Anykščių r. Andrioniškio, Alytaus r. Daugų, Druskininkų r. Ratnyčios bei Rodūnės (Baltarusija) bažnyčių projektai.

Daktarė N. Lukšionytė-Tolvaišienė ir toliau nagrinėja bažnyčių projektus, ieško dokumentinių įrodymų bažnyčių projektų autorystei nustatyti. Architekto sukurti projektai buvo ir jo asmeniniame archyve, tačiau, nacionalizavus Strebeikių dvarelį, kuriame gyveno architektas ir jame įkūrus mokyklą, visi jo brėžiniai buvo sukrauti į didžiulį laužą ir sudeginti.

Kraštiečiai rūpinasi, kad architekto atminimas būtų tinkamai įamžintas. A. a. kunigas Eugenijus Jakubauskas ne tik surinko kraštotyrinę medžiagą apie architektą, pasirūpino, kad išlikę originalūs architekto bažnyčių projektai patektų į Architektūros muziejų, bet ir pasirūpino, jog būtų pastatytas paminklas Žeimių bažnyčios šventoriuje palaidotam architektui. Žemiečiai yra paruošę kraštotyrinius darbus: mokytoja V. Pranienė, kraštotyrininkai A. Narkevičius ir R. Tarasevičienė. Pastarųjų kartu su mokiniais parengtas projektas „Strebeikių dvaras“ publikuotas knygelėje „Išsaugokime kultūros paveldą“. Šiemet, minint Valstybės dieną, buvo atidengtas biustas V. Michnevičiui. Kraštiečių klubas „Žeimių ainiai“ yra išleidęs kalendoriukus bei atvirukus, skirtus V. Michnevičiaus atminimo įamžinimui. Šie leidiniai ir biusto nuotrauka taip pat eksponuojami parodoje.

„Daugiau nei tris dešimtmečius V. Michnevičius buvo populiariausias bažnyčių statytojas tarp Lietuvos architektų. Jam, kaip istorinių stilių žinovui, buvo pavesta suprojektuoti ir musulmonų mečetę Kaune (1931 m., kartu su inžinieriumi A. Netyksa). 40 jo vaisingų kūrybos metų paliko neišdildomą pėdsaką Lietuvos architektūros istorijoje“ – rašė N. Lukšionytė-Tolvaišienė.


Nuotraukose:
1. Architektas Vaclovas Michnevičius (1866-1947);
2. Architektas su šeima;
3. Žeimių švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia;
4. Biusto architektui V. Michnevičiui autoriai prie kūrinio. Iš kairės į dešinę: Julius Zonys, Konstantinas Bogdanas, Artūras Narkevičius, Kęstutis Krasauskas
5. Parodos fragmentas