|
 |
2007-08-29 Fotografijų paroda „stichijų šokiai“Liepos 19 d. Anykščių viešojoje bibliotekoje įvyko susitikimas su fotografijų parodos „Stichijų šokiai“ autore Giedre Rein. |
Liepos 19 d. Anykščių viešojoje bibliotekoje įvyko susitikimas su fotografijų parodos „Stichijų šokiai“ autore Giedre Rein. Parodos lankytojus afrikietiškais ritmais užbūrė muzikantai perkusininkai Viktoras ir Liudvikas. Tai jau antroji jaunos fotografės paroda. Pirmoji – „Meilės metų laikai“ buvo eksponuota Vilniaus universiteto kavinėje, ją galima rasti internetinėje Giedrės svetainėje. Tvankią vasaros popietę sugužėjo Giedrės artimieji iš Zarasų ir Rokiškio, draugai iš Kauno ir Vilniaus. Visi nustebę klausė, kodėl Anykščiuose? O Giedrė žaviai šypsojosi ir pasakojo apie gamtos ir moters stichijas:
„Kaskart fotografuodama gamtą intuityviai susilieju, įsigeriu ir ištirpstu jos pasaulyje, pasineriu ieškodama jos grožio ir jėgos paslapties, kuri padėtų pažinti mumyse esančią begalinę jėgą ir energiją, duotą gamtos.
Šioje parodoje susipina keturios gamtos stichijos ir penktoji - Moters stichija. Juk Moteris savo esybe, prigimtimi yra atvira, beribė erdvė, kuri pati savaime neturi nei ribų, nei krypties. Nepaliauju žavėtis jų abiejų grožiu ir stiprybe, ypač tada, kai ir stichija, kaip moteris, ir moteris, kaip stichija, pabunda, atsiveria, susitinka ir susilieja į Džiaugsmą gyventi, kurti, mylėti, ir tiesiog – būti savimi.
Kiekviename žmoguje yra savybių, kurias galima būtų priskirti stichijoms:
Ugnis – tai aistra, siekis, veržlumas, impulsas, veiksmas, aktyvumas
Oras – tai laisvė, neapčiuopiamumas, įkvėpimas, kitimas, lengvumas, judrumas
Žemė – tai tvirtybė, atspirtis, konkretumas, kantrybė, pastovumas, darbštumas
Vanduo – tai lankstumas, daugialypiškumas, jautrumas, judėjimas, atsinaujinimas.
Kiekviena šių stichijų turi tiek jėgos, kad galėtų įkvėpti gyvybę, palaikyti gyvenimą ir tai, ką sukūrė, sunaikinti. Kaip ir Moteris. Kurdama savo vidinį pasaulį ji gali atrasti save kaip tėkmę, kaip aistrą, kaip jėgą, tvirtą ir plastišką. Kiekviena moteris skirtingai jungia savyje stichijas: vienas puoselėdamos, kitų – vengdamos, lyg prisibijotų pačios savęs.
Stichijų susitikimas – tai lyg šokis ugningomis liepsnomis, saulės kaitra, elegantiškais dūmų vingiais, debesų garbanomis, vandens lašais, plaukiančiais lapais, išsiraizgiusia žieve, apšerkšnijusia žeme, bangų skalaujamo smėlio raštais... Tai lyg šokis laiko ženklais, kurie visada yra šalia mūsų, bylojantys apie mus pačius, kaip veidrodžiai pasaulio, esančio čia pat, tik kalbančio kita kalba. Tereikia nors akimirkai stabtelti, pakelti akis nuo kasdienybės ir apsidairyti vaiko, nepavargstančio žavėtis jį supančiu pasauliu, akimis. Ir tuomet pamatysime, kiek daug neišsemiamos energijos yra gamtos grožyje, kaip išorinėje stichijoje, Moters grožyje, kaip vidinėje stichijoje, ir jų abiejų jungtyje kuriant kiekvienos dienos pasaulį“.
Giedrės fotografijos, pradžiuginę daugelio anykštėnų širdis, keliaus į autorės tėviškę – Zarasus.
Parengė bibliotekos įvaizdžio kūrimo skyriaus vyr. bibliotekininkė Rita Tulušienė
„Kaskart fotografuodama gamtą intuityviai susilieju, įsigeriu ir ištirpstu jos pasaulyje, pasineriu ieškodama jos grožio ir jėgos paslapties, kuri padėtų pažinti mumyse esančią begalinę jėgą ir energiją, duotą gamtos.
Šioje parodoje susipina keturios gamtos stichijos ir penktoji - Moters stichija. Juk Moteris savo esybe, prigimtimi yra atvira, beribė erdvė, kuri pati savaime neturi nei ribų, nei krypties. Nepaliauju žavėtis jų abiejų grožiu ir stiprybe, ypač tada, kai ir stichija, kaip moteris, ir moteris, kaip stichija, pabunda, atsiveria, susitinka ir susilieja į Džiaugsmą gyventi, kurti, mylėti, ir tiesiog – būti savimi.
Kiekviename žmoguje yra savybių, kurias galima būtų priskirti stichijoms:
Ugnis – tai aistra, siekis, veržlumas, impulsas, veiksmas, aktyvumas
Oras – tai laisvė, neapčiuopiamumas, įkvėpimas, kitimas, lengvumas, judrumas
Žemė – tai tvirtybė, atspirtis, konkretumas, kantrybė, pastovumas, darbštumas
Vanduo – tai lankstumas, daugialypiškumas, jautrumas, judėjimas, atsinaujinimas.
Kiekviena šių stichijų turi tiek jėgos, kad galėtų įkvėpti gyvybę, palaikyti gyvenimą ir tai, ką sukūrė, sunaikinti. Kaip ir Moteris. Kurdama savo vidinį pasaulį ji gali atrasti save kaip tėkmę, kaip aistrą, kaip jėgą, tvirtą ir plastišką. Kiekviena moteris skirtingai jungia savyje stichijas: vienas puoselėdamos, kitų – vengdamos, lyg prisibijotų pačios savęs.
Stichijų susitikimas – tai lyg šokis ugningomis liepsnomis, saulės kaitra, elegantiškais dūmų vingiais, debesų garbanomis, vandens lašais, plaukiančiais lapais, išsiraizgiusia žieve, apšerkšnijusia žeme, bangų skalaujamo smėlio raštais... Tai lyg šokis laiko ženklais, kurie visada yra šalia mūsų, bylojantys apie mus pačius, kaip veidrodžiai pasaulio, esančio čia pat, tik kalbančio kita kalba. Tereikia nors akimirkai stabtelti, pakelti akis nuo kasdienybės ir apsidairyti vaiko, nepavargstančio žavėtis jį supančiu pasauliu, akimis. Ir tuomet pamatysime, kiek daug neišsemiamos energijos yra gamtos grožyje, kaip išorinėje stichijoje, Moters grožyje, kaip vidinėje stichijoje, ir jų abiejų jungtyje kuriant kiekvienos dienos pasaulį“.
Giedrės fotografijos, pradžiuginę daugelio anykštėnų širdis, keliaus į autorės tėviškę – Zarasus.
Parengė bibliotekos įvaizdžio kūrimo skyriaus vyr. bibliotekininkė Rita Tulušienė
|
|
|
