Lietuvos viešosios biliotekos

Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos surengtoje kūrybinėje jaunimo stovykloje karaliavo poezija, fantazija, gamtos spalvos ir jaunatviškas šėlsmas. Ši stovykla – vienas iš bibliotekos vykdomo projekto „Aš – žodžio tapytojas. (Vladas Šlaitas)“ renginių, skirtų kraštiečio poeto Vlado Šlaito atminimo įamžinimui, jo kūrybos puoselėjimui, žmonių atminties gaivinimui.

Pačiame rajono pakraštyje, šalia Žemaitkiemio miestelio prigludusiame Rundžių kaime, keletui dienų iš miesto šurmulio pabėgęs būrelis jaunųjų kūrėjų įrengė savo stovyklą. Jai ypač tiko jaukiame gamtos prieglobstyje skendinti kitos kraštietės poetės, Genovaitės Stulpinienės-Vikingės, senelių sodyba – su romantišku liepteliu palei kūdrą, nedideliu beržynėliu, nuo kalvos atsiveriančiu vaizdu į ežerą ir spalvingu bitininko nameliu sode, kurį sodybos šeimininkei padovanojo kolegos norvegai. Namelyje įsikūrė stovyklos vadovė, bibliotekos dailininkė, Melanija Širvienė, o jauniesiems menininkams atiteko visa didele ir erdvi, dailiai restauruota troba su ilgu stalu seklyčioje, raudonų plytų židiniu ir plačia laiptų aikštele priebutyje, kuri tuoj buvo nuklota popieriaus lakštais ir teptukais...

Stovyklautojai žinojo iš anksto, jog būsimųjų darbų tema – Vlado Šlaito kūrybos motyvai, todėl į Rundžius atvažiavo jau nemažai girdėję apie poetą, paskaitę jo eilėraščių. Dar daugiau įdomių faktų apie jo gyvenimą Žemaitkiemyje, Ukmergėje ir Anglijoje, apie daugelį metų kantriai sūnaus sugrįžtant laukusią mamą ir kitus poetą supusius žmones jaunimui papasakojo jį gerai pažinojusi, su V.Šlaito šeima artimai bendravusi žemaitkiemietė mokytoja Valerija Aleknavičienė. Jos buvę mokiniai, šiandien gyvenantys Jungtinėse Amerikos Valstijoe, ne vienerius metus rinko lėšas poeto palaikų pargabenimui iš Londono, puoselėdami viltį, kad nors po mirties jis galėtų sugrįžti į gimtinę ir atgulti šalia savo mamos Žemaitkiemio kapinaitėse.

Kaip sakė patys stovyklautojai, jiems “svajonių ir liūdesio poeto“ V.Šlaito kūryba pasirodė labai artima ir suprantama – su didžiuliu ilgesiu gimtajam kaimui ir Ukmergei, meile Žemaitkiemio ežerui ir visai šio krašto gamtai, jo žmonėms, Lietuvai. Todėl gamtos grožio, ilgesio, Žemaitkiemio apylinkių, kapinaičių ir kitokie poeto kūrybos motyvai gražiai liejosi spalvomis jaunųjų autorių darbuose. Vieni rinkosi guašą, akrilą, kiti – spalvotas kreideles ar pieštukus, dar kiti skynė pievoje zolynėlius ir kūrė floristikos darbelius. Sodybos šeimininkė leido vaikams ištapyti visą vieno kambario sieną, kuri po kelerių valandų virto spalvinga ir nepakartojama namų dekoracija.

Ypač gražių darbų sukūrė Dailės mokyklos auklėtinės Jūratė Pavasarytė, Ernesta Vaivadaitė, Jūratė Kaušaitė, Karolina Širvytė, ukmergiškiai Tautvilė Palionytė, Žygimantas Širvys, pačios jauniausios stovyklos dalyvės, Rundžių kaime gyvenančios sesutės Dovilė ir Elenutė Katinaitės bei kiti vaikai. Juos nuoširdžiai globojo ir padėjo bibliotekos dailininkė Melanija Širvienė, stovyklautojais rūpinosi ir Žemaitkiemio filialo vyresnioji bibliotekininkė Ramunda Misiūnienė, vaišinusi juos pačios pagamintu kaimišku sūriu ir šviežiu, ką tik išsuktu medumi. Beje, Ramunda ir pati labai gražiai piešia, jos darbai, dailūs užrašai puošia ne tik Žemaitkiemio biblioteką, V.Šlaito muziejų , bet ir netoliese esančio Valų filialo knygų lentynas.

Stovyklautojų darbai pirmiausia bus eksponuojami miestelio bibliotekoje, po to jų paroda bus surengta Ukmergėje, jaunimo kūryba galės pasigerėti ir rugsėjo pabaigoje Žemaitkiemyje vyksiančių iškilmių, skirtų poeto gimtadieniui, dalyviai. Čia, po liepsnojančiais klevais muziejaus kieme, vyks dainuojamosios poezijos vakaras, kaip ir kasmet, susirinks rajono literatai, krastiečiai poetai, bus įteikta literatūrinė Vlado Šlaito premija. Vilniuje įsikūrusios ukmergiečių bendrijos nariai šalia Žemaitkiemio kapinaičių, kur ilsisi poeto motina, pasodins Vlado Šlaito kaštonų alėją.

Rasa Griškevičienė
Vlado Šlaito viešosios bibliotekos direktorė

Melanijos ŠIRVIENĖS nuotraukose: kūrybinės stovyklos akimirkos.