Lietuvos viešosios biliotekos

Tradicinis Pagėgių krašto literatūrinis pavasarėlis šiemet pakeitė savo veidą. Neseniai pasirodžiusi krašto literatų rinktinė „Poezijos pilnatis“ virto į gražų „poezijos rudenėlį“, tad duoklę pavasariui atiduodame susitikimų su įžymiais žmonėms ciklu, skirtu Pagėgių bibliotekos 70-čiui.

Bibliotekos renginių salė sužydėjo pavasariu kvepiančiomis tulpėmis, vaikų širdelių nekantrumu ir suaugusiųjų smalsumu. Sigutės Ach – menininkės, rašytojos, nepataisomos romantikės ir svajoklės Pagėgiuose laukta ilgai – nuo 2006 m. pavasario. Tačiau ilgas laukimas neišblėso, priešingai – dar labiau kėlė smalsumą: tad kodėl gi Sigutė nevažiuoja į Pagėgius? Kuo ji taip užimta?

Dar 2005 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos Nacionalinėje bibliotekoje įvyko Sigutės kilnojamosios parodos palydėtuvės po Lietuvos bibliotekas. Visus metus ši graži, įdomiuose stenduose eksponuojama paroda keliavo po Lietuvą, kol vasario mėnesį pasiekė ir Pagėgius. Paroda susilaukė nepaprasto susidomėjimo, nes nelengva susivokti šioje filosofijoje: knygelių herojai mąsto ir kalba kaip suaugę, piešiniai skirti ir suaugusiems, ir vaikams. O ir Sigutės asmenybė – keista ir nepaprasta, mįslinga: slapyvardis „Ach“– taip pat nepaprastas. „Tai nuo nuolatinio stebėjimosi pasauliu, gamta, visa, kas mane supa“, - sakė menininkė. Baigusi taikomosios dailės studijas, Sigutė keramiką iškeitė į tapybą. Ji - vaikiškų knygelių iliustratorė, atvirukų kūrėja, leidyklos „Nieko rimto“ siela, įvairiausių seminarų pedagogams, kultūros darbuotojams vedėja. Pastaraisiais metais Sigutė Ach atrado save ir kaip dar vienos misijos atlikėja – ji atstovauja Lietuvos menininkus, kuriančius vaikams, užsienyje. Tad kelionės į įvairias užsienio šalis (neseniai menininkė lankėsi Kinijoje, čia atstovavo Lietuvą tarptautiniame vaikų literatūros kongrese), kilnojamosios parodos pristatymai, susitikimai su išsiilgusiais jos skaitytojais, plataus spektro kūryba – jau Sigutės kasdienybė. Beveik dvi valandos pralėkė kaip Sigutės angelo sparnelio mostas. O ir ji pati – „menininkė, turinti sparnus“, mėgstanti keliauti, atrasti, stebėtis. „Nieko nėra galingesnio už gamtą. Mane stulbina kai rytą atrandu žemę, sukaustytą šalčio – tais tobulais kristalais, kuriais ji padengia viską – ir kas gražu, ir kas tobula, ir kas bjauru. O po valandos, žiūrėk, išdaigininkė Gamta, tai ką sukūrė vienu įkvėpiu, vienu mostu, pavertė jau kitu paveikslu. Ach, štai kas tikrasis menininkas! O aš, aš tik gyvenu meną...“

Klausimų menininkė sulaukė daug, į kuriuos atsakinėjo nuoširdžiai ir smagiai: dabar jau žinosianti, kad Pagėgiai – gamtos kampelis, kuriame jau užprogramuoti dailininkų plenerai ir „paveikslai po atviru dangumi“.

Autorines dainas gitara atliko linksmuolė Regina Mockutė (Šilalė), o Martynos Kubiliūtės ir Vilmos Bartkutės, vidurinės mokyklos moksleivių suvaidinta pelytė Zita ir tarakonas Aloyzas Dzioba linksmino ir mažus ir didelius. Sigutė skendėjo gėlėse, dalino autografus ant savo sukurtų ir iliustruotų knygelių, reprodukcijų ir vis kartojo „Ach, kaip gera nuo jūsų visų šypsenų!“

 

 

Elena Stankevičienė

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė