Lietuvos viešosios biliotekos

Šeštadienio pavakare, jaukiai grimztant į oranžines gestančios saulės sutemas Janonių šv..Mergelės Marijos koplytėlei ir šio krašto dainiaus Mykoliuko sodybai, giliomis sniego provėžomis iš Vilniaus, Kauno, Rokiškio, Ukmergės, Molėtų ir kitų Lietuvos kampelių yrėsi į kalniuką svečiai, rinkdamiesi į Pagulbio šeimininko Kazimiero Jakučio sodybą Molėtų rajone. Čia, Rojalio kambaryje, traškant židinyje malkoms, vyko susitikimas su „Naująja Romuva“ – kultūros gyvenimo žurnalo redakcijos darbuotojais ir jų bičiuliais. Į jį atvyko vyriausiasis redaktorius filosofas publicistas Andrius Konickis, redaktorė Audronė Daugnorienė, žurnalo bendradarbiai ir talkininkai, rašantys literatūros, muzikos, meno klausimais ir patys kuriantys – Robertas Kundrotas, Alfas Pakėnas bei kiti. Dalyvavo renginyje ir pedagogai, bibliotekininkai, žurnalistai.

Baltomis pusnimis per kiemą atbrendančius svečius šeimininkai tarpduryje pasitiko linksmu maršu, su duona ir druska. Vyriausioji vakaro šeimininkė Violeta, talkinant Kristinai ir Alicijai, vaišino visus ką tik išvirta kaimiška sriuba ir firminiu „Čiobrio“ gėrimu, o šeimininkas, saugodamas namų šilumą, vis dar kurstė židinį Rojalio kambaryje, prie kurio glaustėsi pūkuota, išdidi šių namų gražuolė katė Marta...

Atvažiuodami į susitikimą, romuviečiai atsivežė didžiulį pluoštą savo žurnalo egzempliorių ir mielai dalijo juos vakaro svečiams, nors patys nėra nei milijonieriai, nei turtingų rėmėjų išlepinti. Gyvi savo gražiu entuziazmu, noru kalbėti apie tikrąsias gyvenimo vertybes, nes, pasak vieno „Naujosios Romuvos“ numerio tituliniame puslapyje cituojamų Vydūno žodžų, „niekuomet žmogus nėra toks gražus, koks jis yra kurdamas“.

Apie savo kasdieninius rūpestėlius leidžiant eilinį žurnalo numerį, apie bendravimą su autoriais, buitines problemas, jo šeimininkai Andrius ir Audronė kalbėjo su subtiliu jumoru, tarsi patys pasišaipydami iš savo darbo sąlygų, kuriomis neretai tampa redaktorių pasimatymas gatvėje ir namų darbo stalas su kompiuteriu.
Vakaro metu buvo gražiai prisimintas „Naujosios Romuvos“ steigėjas ir pirmasis jos redaktorius Juozas Keliuotis – šį rudenį, rugsėjo mėnesį, minėsime 105-ąsias jo gimimo metines. Savaitinį žurnalą, skirtą literatūrai, menui, apskritai kultūrai ir visuomenės reikalams, jis leido nuo 1931 metų iki iki 1940 – ųjų liepos 7 dienos. Žurnalą rėmė 4 kanauninkai: Blažiejus Česnys, Fabijonas Kemėšis, poetas Adolfas Sabaliauskas-Žalia Rūta ir Juozas Tumas-Vaižgantas, kuris kiekvieną savaitę užsukdavo į redakciją, čia pat prisėdęs parašydavo „Pastabas pačiam sau“, kurios būdavo publikuojamos tos savaitės numeryje.

„Naujoji Romuva“ tapo labiausiai šviesuomenės skaitomu žurnalu. Per jo gyvavimo dešimtmetį Juozas Keliuotis išleido 494 žurnalo numerius, kiekvienas po 24 puslapius. Į jį rašė pats redaktorius ir gausus būrys žurnalo bendradarbių - to meto rašytojai, dailininkai, kunigai, studentai.

Leidinys turėjo didžiulį būrį skaitytojų – jo tiražas buvo 4000 egz. ir toks išliko iki pat jo uždarymo.
Susitikime su dabartiniais romuviečiais dalyvavusi Rokiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Alicija Matiukienė papasakojo apie jos bibliotekoje įsteigtą Juozo Keliuočio studijų centrą ir čia kaupiamą medžiagą, gražiai švenčiamas Juozines ir kitus renginius, nes Rokiškis – J.Keliuočio gimtinė.

Po 54 metų vėl atgimusio žurnalo pirmasis numeris pasirodė gražiai simboliškai - 1994-ųjų liepos 7-ąją, ta pačią dieną, kurią kadaise buvo išleistas paskutinis prieškarinis numeris. Atnaujinto numerio steigėjais buvo grupelė entuziastų – Jonas Antanaitis, Liudas Dambrauskas, Arvydas Juozaitis, Kazimieras Vasiliauskas, o redaktoriumi tapo jaunas poetas Vaidotas Daunys, taip skaudžiai ir beprasmiškai žuvęs skraidančių balionų šventėje 1995 metais, vėlgi tokį simboliškai išskirtinį „Naujajai Romuvai“ liepos mėnesį.

Nuo tada žurnalas – rašytojo, publicisto, filosofo Andriaus Konickio ir jo talkininkų rankose. Šitas žodis – talka- dažnai minimas romuviečių aplinkoje. Pats Juozas Keliuotis mėgdavo sakyti, jog „Naujoji Romuva“ – tai talka, tai bendraminčių susibūrimas, ir visuose Lietuvos apskričių centruose jis buvo įsteigęs žurnalo bičiulių ir talkininkų klubus, kurie padėjo puoselėti ir gaivinti kultūrinį gyvenimą. Į čia rengiamus susitikimus J.Keliuotis veždavo menininkus, rašytojus, kitus Lietuvos šviesuolius, kurie padėjo skleisti ir žurnalo idėjas.

Tokį gražų romuviečių talkininkų sambūrį priminė ir vakaras Pagulbyje, kurio šeimininkas sukvietė savo bičiulius, neabejingus kultūros problemoms, tam, kuo šiandieną gyvena, kuo domisi, ką skaito, kokios muzikos klauso dabartinė Lietuva. Gražiai apie savo kelią nuo „gatvės batrako, hipio ir panko“ į tikrąją kūrybinę brandą kalbėjo žurnale bendradarbiaujantis rašytojas, eseistas Robertas Kundrotas, kadaise leidęs „Tango“ žurnalą ir dar nepavargęs diskutuoti su skaitytojais apie tikrąją muziką ir kitas meno vertybes, apie visuomenės požiūrį į jas.

„Naujosios Romuvos“ tiražas nėra gausus – 800 egzempliorių, tačiau savo skaitytoją jis turi, nors ir nėra skirtas plačiajai, kompiuterių ir interneto išlepintai, visuomenei. Kaip sakė patys žurnalo bendradarbiai, jie ir neketina nusileisti „iki gatvės lygio“, kad rimti, brandūs analitiniai žurnalo rašiniai būtu suprantami kiekvienam „praeiviui“, tačiau daugelis apskritai nelabai yra girdėję apie toki leidinį, todėl žurnalui, romuviečiams ir reikalinga talka, reikalingi bendraminčiai, kurie padėtu pamažu skintis kelią tolyn per kičo ir grafomanijos prižėlusius dirvonus.

Gyvą pokalbį Rojalio kambaryje apie literatūrą, meną, kultūrą, dabarties aktualijas keitė sodybos šeimininko Kazimiero Jakučio dainos, vėliau vakaras tęsėsi sodybos bibliotekoje prie arbatos puodelio, kol saulė , trumpam stabtelejusi ties nurausvėjusiu beržynu už lango, šypsodamasi užleido vietą Pagulbio žibinčiams...


Rasa Griškevičienė
Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos direktorė

Vidotės Griškevičiūtės nuotraukos.