Lietuvos viešosios biliotekos

Kazimieras Jakutis, žinomos Lietuvoje ir užsienyje firmos „Lonas“ generalinis direktorius, spaudoje pavadintas „dainuojančiu direktoriumi“, ne tik sėkmingai plėtoja verslą, bet ir atvėrė savyje menininko gabumus. Pernai verslininkas išleido pirmąją savo dainų kompaktinę plokštelę „Jei negaliu aš turėti Tavęs“ bei poezijos rinkinį „Apeiginė liepa“.

Ilgai brandintus ir dienos šviesą išvydusius pirmuosius kūrybinius bandymus autorius pristato rengdamas koncertus. Sausio 17 dieną Jonavos savivaldybės viešojoje bibliotekoje įvyko koncertas su Žibinčiais ir naujos Kazimiero Jakučio knygos „Apeiginė liepa“ pristatymas. Vakare dalyvavo autorius, redaktorius - poetas Alfas Pakėnas, aktorius Petras Venslovas, akustine gitara pritarė taip pat ne meno pasaulio žmogus – koncerno „Achemos grupė“ vyriausias finansininkas Arūnas Mirinavičius.

Renginį vedęs Alfas Pakėnas šiltai pristatė kūrėją. Jis susirinkusiems papasakojo apie pirmąjį jųdviejų susitikimą. Pirmąkart Kazimierą Jakutį išgirdo dainuojant, o ne skaitant savo eilėraščius. Buvo gražus rudens metas, ir gatvėse sustingę iki virpėjimo stovėjo geltoni klevai. O jis dainavo apie rudenį — lietuvišką, gėlą rudenį pagal poeto Antano Miškinio garsų eilėraštį „Toks nuogas, toks nuogas ruduo“. Įspūdis buvo stiprus, nes tai buvo dainos, kurių pasiilgstama, kurios sukelia tikrojo meno ilgesį. Vėliau Kazimierą dažnai kviesdavo į „Aušros“ bibliotekoje rengiamus „Literatūrinius ketvirtadienius“, į vakarus Juozo Tumo-Vaižganto muziejuje. Knygos redaktorius sakė, jog visiškai nenustebo, kai sužinojo, kad Kazimieras rašo ne tik tekstus savo dainoms, bet ir eilėraščius bei apsakymus. Jis jautė, kad šis žmogus turi ką pasakyti eiliuotu ar prozos žodžiu. Pamažu susidarė nemažas Kazimiero kūrybos pluoštas, virtęs knyga „Apeiginė liepa“. Redaktorius įspėja, kad knygoje nebus naujų, dar neužimtų poezijos žemių, bet kiekvienas čia ras kraštą, kuris vadinamas Aukštaitija. Kraštą, sukurtą „iš ryto vėsos, čiobrelių kvepėjimo“. Knygoje galima bus rasti paprastą, bet tikrą ir nuoširdų žodį, teisiojo suklupimą ir klystančiojo išpažintį, į pasaulį žvelgiančią su meile ir žavesiu, o kartais — raudančią žmogaus sielą. Nemaža poeto eilėraščių yra skirta motinai ir tėvui, tėviškei, mylimai moteriai. A. Pakėnas palygino K. Jakutį su pasaulinio garso, žymiuoju rusų poetu Sergejumi Jeseninu, kuris dažnai sakydavo, kad jo poezija visiems yra populiari, suprantama ir artima todėl, kad jis turi ir brangina savo tėviškę.

Kazimierą tiesiog traukia senovinis kaimas, senoviniai daiktai. Todėl ir koncertuodamas su savimi vežiojasi dalį kaimo: senus žibintus, kuriuos jis gražiai vadina žibinčiais, senas gonkų duris, langus, kuriuos taip mėgsta fotografuoti. Prieš įeidami į bibliotekos skaitykloje vykusį renginį, visi turėjo pasilenkę praeiti pro žemas duris: lyg ir nusilenkti šeimininkams.

K. Jakutis neblogai jaučia poetinio žodžio atspalvius ir sugeba paliesti skaitytoją savo dvasios dvelksmu. Jo kūrybą ne kartą spausdino savaitraštis „Literatūra ir menas“, „XXI amžius“, interneto svetainė „www.ekuryba.lt“, kur jis yra pasirinkęs Pagulbio slapyvardį. „Didžiulė liepa, šlamanti Pagulbio vienkiemyje, virsta eilėraščių knyga ir tampa apeigine...“ – baigdamas pasakė A. Pakėnas.
Renginyje buvo kalbama nedaug. Kadangi knygelėje „Apeiginė liepa“ daug dėmesio skiriama tėviškei, tai autoriaus pasakojimo dėka visi susirinkusieji pabuvojo jo tėviškėje Ignalinos rajone, aplankė ten gyvenančius kūrėjo tėvus. Labiausiai visus sužavėjo aktoriaus P. Venslovo skaitomos Kazimiero eilės bei paties autoriaus atliekamos dainos ne tik jo, bet ir poetų Antano Miškinio, Jono Strielkūno sukurtais žodžiais. Pats kūrėjas yra pasakęs: „Tai ne žodžiai, tai mano gyvenimas. Toks artimas, toks išjaustas, iki skausmo pažįstamas. Tai mano nerimas ir šauksmas. Tai mano skausmas, kuriuo kartais mėgaujuosi. Dainuoju vaikystei, tėviškei, meilei. Kūryba – puiki atsvara gyvenimo kasdienybei. Verslas – taip pat kūryba, tik kitokia. Šios dvi mano gyvenimo sritys glaudžiai susijusios ir tartum papildo viena kitą“.

Kiekvieną koncertą menininkas baigia Pagulbio himnu, kurį dainuoja visi salėje esantys žmonės. Ir tą vakarą visus gaubė abipusė šiluma - už dainas jonaviečiai K.Jakučiui dėkojo gėlėmis, o bibliotekos direktorė Skirmutė Gajauskaitė, dėkodama už nuostabų vakarą, linkėjo, kad kūrėjas visada jaustų čiobrelių kvapą...

Jau kitą dieną „Pagulbio“ elektroninėje svetainėje pasirodė komentaras: „Jonava myli Pagulbį savo - arti šimto pasekėjų prigūžėjo į biblioteką! Salė užsikimšo, bet dalyvių ausys atsikimšo. Tik tegul derina Jis stygas ir tegul dainuoja, ir tegul porina sakmes apie tėvą, pievą, laimę ir ašaras. Ir lai puikusis bičiulių duetas palieka savo šiltą pėdą, sklidiną Baltos Tylos. "Pabūk dar su manim, pabūk ir neišeik kaip vakar, juk rytas dar toli ir dar toli aušra. Pabūk dar su manim, širdis tik garsiai plaka, juk taip labai aš laukiau, pabūk, pabūk, pabūk..."
O pats Kazimieras Jakutis parašė: „Visiems labai ačiū už tokį gražų koncertą. Skirmutei (Bibliotekos direktorei – aut. past.) - už organizavimą, Alfui - už vedimą, Petrui - už skaitymą, Arūnui - už grojimą, Domui - už Žibinčių surinkimą. Ir Jums, mieli jonaviečiai, už tokį šiltą priėmimą.“

Dainuojantis direktorius ne tik rūpinasi verslu (kaip pats ne kartą juokavo, kad „Lonas“ – tai jo penktasis sūnus), kuria eilėraščius, groja ir dainuoja, bet ir įsigijęs Pagulbyje (Molėtų r.) dvarą organizuoja kultūrinius renginius. Senove dvelkiančią, apleistą prieškario Lietuvos ūkininko Maželio sodybą su erdvia aukštaitiška gryčia, klėtimi, iš molio drėbtu didžiuliu tvartu ant Pagulbio kalvos, įsigijo norėdamas nors savaitgaliais pailsėti ir pabūti arčiau tėviškės, kuri yra Aukštaitijoje. Ir pamilo ne tik pačią sodybą, bet ir šį kraštą, jo žmones. Klojimą nusipirko vėliau, suremontavo sienas, iškuopė šiukšles. Kazimieras čia nežadėjo užsiimti žemės ūkiu, nors aplink sodybą jau keletas hektarų žemės, gražus beržynas, nes šis verslininkas yra kultūros žmogus, išpažįstantis meną. K. Jakutis per Sekmines Pagulbyje organizuoja poezijos atlaidus. Šiemet per Trijų Karalių šventę jau įvyko pirmasis romantinis vakaras, kurio metu buvo pristatyta jo poezijos knyga ir įvyko koncertas. Norėtųsi pacituoti vienos gerbėjos atsiliepimą: „Ką tik grįžau iš Pagulbyje vykusio TRIJŲ KARALIŲ vakaro. Ten kažkokia aura plevena... ir žmonių veidai kitokie nei sutikti gatvėje, mieste... nusakyt neišeina - reikia tenai pabūt... atgaiva išsekusiai ir pavargusiai sielai...“. K. Jakutis yra numatęs Pagulby nuolat rengti romantinius vakarus. Kaip jis pats paaiškina: „romantinis vakaras - tai mielas, romantiškas pasibuvimas Pagulbio prieglobstyje. Kviečiamas atlikėjas, kuris būtų vakaro „vinis“. Tai bardas, kaip pvz., Vėjas (Vaidas Mineikis), skaitovas, kaip pvz., Tomas Venclova, tai literatūrinio leidinio kolektyvas, kaip pvz., Naujoji Romuva, ar šiaip įdomus žmogus, turintis savy daug meilės ir galintis pasidalinti ja.“

Visa kultūrinė veikla pristatoma elektoninėje svetainėje www.pagulbis.lt. Visus, kurie susidomėjo verslininko kūryba, kviečiame apsilankyti šiame puslapyje, kur galėsite ne tik plačiau susipažinti su kultūrine veikla, pasiskaityti jo kūrybos, bet ir pasiklausyti Kazimiero atliekamų dainų.

Mindaugo Vaškūno nuotraukose: renginio akimirkos


Rimantė Tarasevičienė, Jonavos r. savivaldybės
viešosios bibliotekos informacijos ir kraštotyros skyriaus vyr. bibliografė