Lietuvos viešosios biliotekos

Per Lietuvos miestus keliaujanti paroda “Tarpukario bajorai” stabtelėjo Ukmergės Vlado Slaito viešojoje bibliotekoje.
Svečius - parodos sumanytojus ir idėjos įgyvendintojus, ukmergiškius bajorus bibliotekoje pasitiko Muzikos mokyklos stygininkų orkestras, kuriam vadovauja mokytoja metodininkė Virginija Mažeikienė. Garbaus amžiaus bajorai iš Vilniaus vėliau šeimininkams sakė, kad taip gražiai pagerbti jie dar nebuvo - kituose miestuose, kur jau buvo eksponuojama paroda - sutikimai buvo kuklesni. Tačiau ir ten vietiniai gyventojai paroda buvo labai susidomėję.

Jos sumanytojas - Lietuvos technikos bibliotekos direktorius, Lietuvos Bajorų Karališkosios Sąjungos vado pavaduotojas, senatorius, švento Vaitiekaus čekų ordino riteris Kazimieras Mackevičius. Jis į renginį atvyko su žmona Rūta. Parodos atidaryme ir pristatyme dalyvavo profesorius, akademikas, skulptorius Konstantinas Bogdanas, kuris yra pirmasis Vilniaus krašto bajorų vadas, vienas iš LKBS steigėjų. Garbaus amžiaus, devintą dešimtį pradėjęs svečias bibliotekoje susitiko Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos rajono skyriaus pirmininką Alfonsą Bernotą, su kuriuo prieš keletą dešimtmečių, kai A. Bernotas buvo vienas iš Biržų rajono vadovų, o Konstantinas Bogdanas dar „nebuvo“ bajoru, jie šiame aludarių krašte gražiai bendraudavo įvairių švenčių metu, susitikdavo darbo reikalais.

Skulptorius šiuo metu ruošia savo prisiminimų knygą, kurią žadėjo pavasarį pristatyti Ukmergėje. O prisiminimui apie šią viešnągę bibliotekos atsiliepimų knygoje jis užrašė: “Ačiū už viską. Jūsų Konstantinas”. Greta to įrašo nupiešė ir savo šaržą.

Parodos pristatyme dalyvavo ir Technikos bibliotekos fotografas, Karališkosios bajorų sąjungos senatorius Rimantas Vilavičius, kuriam teko atlikti daugiausiai “juodo” darbo, kad senos, nuo laiko pageltusios, supelijusios, įplėštos nuotraukos kompiuteriniu būdu būtų prikeltos antram gyvenimui. Jas parodos rengėjams patikėjo apie 30 kilmingų šeimų. R. Vilavičiui teko nuotraukas restauruoti nesiskaitant su laiku, nes originalus reikėjo kuo greičiau atiduoti jų savininkams. Išsiaiškinta, kad jos buvo darytos 21 foto atelje įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, kai kurios iš jų buvo iškeliavusios už Atlanto, į Sibirą.

85 praeitimi dvelkiančios rudo tonavimo nuotraukos eksponuojamos bibliotekos mažojoje galerijoje ir konferencijų salėje. Jose užfiksuoti tarpukario bajorų gyvenimai - krikštynos, laidotuvės, pirmieji Lietuvos vargonininkų ir mokytojų suvažiavimai, madų tendencijos, kitos akimirkos. Parodos, kuri veiks iki vasario 1 dienos, o po to keliaus į Klaipėdą, lankytojams padeda pajusti tų metų dvasią, senelių ir prosenelių gyvenimo ypatumus.

Geneologinio medžio paieškos nėra lengvas darbas, tačiau jis įdomus ir uždegantis. Renginyje dalyvavusi Lietuvos alzheimerio ligos asociacijos prezidentė, LBKS senatorė Daiva Andriulienė “prisikasė” jau iki 21 savo giminės kartos šaknų, kurios siekia septynioliktojo amžiaus pradžią. Ji išsaugojusi mamos geneologinio medžio originalą. Kelios D. Andriulienės giminės nuotraukos eksponuojamos parodoje.

...Per atidarymą, kurio metu ekrane buvo rodomi R. Vilavičiaus sukurto filmo apie bajorus vaizdai, būta nemažai gražių akimirkų ir kalbų. Vienas iš svečių - LBKS senatorius Tauras Budzys sakė, kad giminės šaknų ieškojo įvairiose Lietuvos vietose, beieškant netikėtai paaiškėjo, kad jų esama ir Ukmergės rajone, Siesikų seniūnijoje esančiame Lokynės kaime. Šiltai apie renginį kalbėjo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Klavdija Stepanova. Ji pasidžiaugė, kad atgimsta bajorų veikla, o ši paroda gal labiau išjudins ir Ukmergės bajorus. Jų vardu kalbėjo rajono bajorų atstovė Regina Kaupienė.

Mūsų bajorai priklauso Vilniaus apskrities bajorų seimeliui. Greta parodos “Tarpukario bajorai” bibliotekoje eksponuojami ir rajono bajorų - Vytauto Vyčo, Reginos Kaupienės, kitų regalijos, bajorystę patvirtinantys dokumentai.

Pagal tradiciją visi atėjusieji į renginį buvo pavaišinti taure vyno - tuo pasirūpino ukmergiškiai bajorai. Prisiminta ir bajorų sąjungos, kuri atsikūrė 1994 metais, istorija, veikla. Sąjunga šiuo metu vienija beveik pustrečio tūkstančio narių, kurie įrodė savo bajoriškas šaknis. Daug dėmėsio skiriama kultūrinei veiklai - leidžiamas žurnalas “Lietuvos bajoras”, palaikomi glaudūs ryšiai su Čekijos, Lenkijos, Rusijos bajorais, lankomos tose šalyse esančios žymios vietovės. Lietuvos bajorai dalyvauja Europos kilmingųjų bendrijoje “CILANIA”. Drauge sąjungos nariai švenčia istorines šventes - Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją. Pasak K. Bogdano, sąjunga - tai romantiški suaugusių žmonių žaidimai. Gal kas nors iš šalies iš to ir pasišaipo, tačiau bajorai džiaugiasi, kad šiandien gali neslėpti praeities, didžiuotis savo tėvais ir protėviais. Jie visais istorijos tarpsniais aktyviai dalyvavo valstybės gyvenime - 1831 ir 1863 metų sukilimuose, aktyviai rėmė švietimą, kultūrą, išgyveno daug praradimų.

Beje, pastaruoju metu ne vienas “naujasis” lietuvis taip pat nori būti kilmingas, kai kurie net mėgina nusipirkti kilmės dokumentus. Pasak geneologų, mėlynojo kraujo paieškos susijusios su noru pasididžiuoti, tai tampa mada. Tačiau siekiantieji būti pripažinti bajorais privalo įrodyti keturių paskutiniųjų kartų giminystę. Tos paieškos nepigios - vienos atšakos giminės medžio kaina atsieina apie tūkstantį litų. Jeigu Lietuvos valstybės istorijos archyve duomenų nėra, reikia kreiptis į užsienio specialistus. Rusijos, Lenkijos, Baltarusijos geneologai už paslaugas ima nuo 20 iki 30 JAV dolerių už valandą. Besigilinant į giminės ištakas, ne vienas įsitikina, kad jos yra toli nuo Lietuvos. Bene daugiausiai duomenų surandama Sankt Paterburge esančiame istoriniame archyve.
Rengiant parodą, finansiškai padėjo buvęs premjeras Adolfas Šleževičius, kurio senelis Adolfas buvo garsus Lietuvos bajoras. Parėmė ir UNESCO draugijos Lietuvos skyrius.

Kęstutis Griškevičius


Melanijos ŠIRVIENĖS ir Rimanto VILAVIČIAUS nuotraukos.