Lietuvos viešosios biliotekos

Saulėtą spalio popietę anykštėnai ir svečiai rinkosi į Kultūros centro mažąją salę, pilnutėlę rudenėjančių spalvotų lapų, leidžiančių pasijusti besantiems arti žemės, kuri mus jungia ir glaudžia, kurią jautė poetas, dramaturgas, diktorius Kazys Inčiūra.
Spalio 6 d. paminėjome 100 – ąsias Kazio Inčiūros ( 1906 – 1974 ) gimimo metines. Skaitytojams pristatyta nauja knyga „Prisiminimai apie Kazį Inčiūrą“.
Parengta renginio įspūdžių ir naujos knygos dvasia (aut. pastaba).

 

Pagerbti Kazio Inčiūros susirinko gausi Inčiūrų giminė, Troškūnų Kazio Inčiūros vidurinės mokyklos moksleiviai ir mokytojai, kraštiečiai ir svečiai, neabejingi Kazio Inčiūros gyvenimo ir kūrybos šviesai. „Kalbėti apie K. Inčiūros asmenybę ir kūrybą – tai reiškia kalbėti apie šviesą, būti šviesoje“, - sakė Antano Baranausko vidurinės mokyklos mokytoja Birutė Čielienė, - Spinduliavimas kyla, skleidžiasi iš poeto kūrybiniame žodyje įkūnytų amžinųjų vertybių: K. Inčiūrai nerūpi gyvenimo rinka, kasdienybės triukšmas - jam svarbu tai, kas tikra, amžina: tėviškė ir jos gamta, tėvų namai, meilė motinai ir artimiesiems. Gimtoji erdvė – žaliasis eglynėlis , baltaliemeniai beržai, Motinos giraitė, brangių žmonių rūpestis ir globa tampa įkvėpimo šaltiniu, teikia ramybę, saugo ir stiprina“.

Giminės vardu kalbėjusi rašytojo dukterėčia Aldona Inčiūraitė – Samuolienė pasidžiaugė, kad dėdė Kazimieras visus gimines suprato, juos mylėjo ir gerbė. Atostogaudavo jis tik Vidugiriuose ( Anykščių r.). „Kai pakvipdavo meduoliais, žinojo visas kaimas, - Inčiūrienė Kaziuko laukia“.

Liksiu čia, liksiu saugot šilainės
Prie mažos, bet gimtosios upelės.-
Nuostabiausios čia vasaros žalios!
Nuostabiausios čionai žmonių dainos!
Taip viename savo eilėraščių rašė Kazys Inčiūra.

Anot dukterėčios Aldonos Inčiūraitės - Samuolienės, dėdė Kazimieras visą nelengvą gyvenimą savo kūryba skleidė giedrą nuotaiką, mokė mylėti gimtinę, artimuosius, ypač Motiną. „Su visais mokėjo būti savų saviausias, mokėjo bendrauti su žmonėmis, kiekvieną galėjo išklausyti, kaip jis gyvena, kaip sekasi, ką galvoja“. Dukterėčia prisiminė dėdės draugystę su rašytoju Antanu Vienuoliu, kurio dėka Kazys Inčiūra iš tremties grįžo po penkerių metų, nors buvo nuteistas 25 – iems.

„Kodėl rašiau? - klausė prisiminimus apie Kazį Inčiūrą į knygą sudėjusi Aldona Inčiūraitė – Samuolienė, - Norėjau kartu su jumis pereiti tais takeliais, kuriais praėjo jis, kol dar jie neužžėlė užmaršties piktžolėmis, pajusti viską, ką juto jis“.

Anykščių rajone rašytoją primena rodyklė „Į Kazio Inčiūros tėviškę“. Čia, savo namuose Vidugiriuose, rašytojo dukterėčia Irena Uzdrienė su šeima įkūrė memorialinį kambarį. Siūlau čia pabuvoti: kaip gražiai Inčiūrų giminė saugo rašytojo atminimą. Beje, renginio metu sceną puošė iš Irenos muziejėlio pasiskolintas V. Kosciuškos tapytas K. Inčiūros portretas.

Kazys Inčiūra šiandien gyvas prisiminimuose, gyvas savo kūryba. Anykštėnų mylimi aktoriai Virginija Kochanskytė ir Petras Venclovas skaitė Kazio Inčiūros laiškus aktoriui, tremties draugui Barčiui ir eiles, kuriose persipynė meilės, klajūno dalios ir tremties motyvai.

Grįžtu prie mokytojos Birutės Čielienės įžvalgų: “Šviesos adoravimas nėra vien romantinis poeto nusiteikimas – tai esminė vertybinė nuostata, padėjusi ištverti kraupų išbandymą – tremtį. K.Inčiūros „Nelaisvės psalmes“ galima vadinti šviesos psalmėmis, liudijančiomis begalinį žmogaus pasitikėjimą Dievu nežmoniškumo, grėsmės, mirties akivaizdoje. Akistatoje su iškreiptais, baisiais gyvenimo pavidalais psalmės skleidžia šviesą ir dvasios stiprybę: žmogus – svetimų vėjų blaškoma žvakė – nusilenkia Kūrėjo valiai, priima ją, bet nesileidžia parklupdomas, sugniuždomas blogio. Tremties psalmės įkūnija šviesos pergalę prieš tamsą“.

Knyga „Prisiminimai apie Kazį Inčiūrą“ – tai dar vienas iš šviesos spindulėlių K.Inčiūros biografijoje. Knygoje spausdinami poeto dukterėčių Aldonos Inčiūraitės – Samuolienės ir Irenos Uzdrienės, draugų Arturo Flikaičio, Aldonos Kudžmaitės atsiminimai, rašytojų Antano Drilingos, Kęstučio Arlausko, Mildos Telksnytės pasakojimai. Skaitytojai ras profesorės Aldonos Prašmantaitės, ilgametės lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Onos Bartulytės, žurnalisčių Jolantos Kažemėkaitytės, Kristinos Grabytės bei šiltus kitų autorių straipsnius. Knygoje publikuojami laiškai, fotonuotraukos. Knygą parengė Anykščių viešosios bibliotekos kraštotyros ir leidybos skyriaus darbuotojos, knygą sudarė Audronė Berezauskienė.

Knygos redaktorius, rašytojas Vygandas Račkaitis pasidžiaugė bibliotekininkių dėmesiu Kazio Inčiūros gyvenimui ir kūrybai, įvertino knygos svarbą dabarties ir ateities kartoms. Knyga ypač džiaugėsi troškūniečiai . Troškūnų Kazio Inčiūros vidurinės mokyklos jaunosios skaitovės deklamavo K. Inčiūros eiles. Pelnytai šiai mokyklai suteiktas Kazio Inčiūros vardas (1999 m.). Čia gyvas K. Inčiūros žodis ir jo dvasia. Jaunieji inčiūriečiai įdomiais ir savitais renginiais saugo rašytojo šviesą. Tą šviesą renginyje,matyt, pajuto ir Anykščių muzikos mokyklos moksleivės Meta Pelegrimaitė ir Rimantė Rožanskaitė (mokyt. Vitalija Dulevičienė), taip lyriškai ir nuotaikingai fleita atlikusios kūrinius. Renginį vedė Troškūnų Kazio Inčiūros vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ligita Trafimovienė.

Renginio organizatoriai – Viešosios bibliotekos darbuotojai, dėkodami knygos „Prisiminimai apie Kazį Inčiūrą“ autoriams, redaktoriams, rėmėjams, renginio svečiams, įteikė jiems po knygą ir gėlių. Troškūnų Kazio Inčiūros vidurinės mokyklos mokytojų ir moksleivių vardu padėkos raštas už Kazio Inčiūros 100 – ųjų gimimo metinių minėjimo organizavimą įteiktas Anykščių viešosios bibliotekos direktoriui Romui Kutkai.

Smagu, kad laiškais, prisiminimais, eilėmis prisilietėme prie Kazio Inčiūros kūrybai paskirto gyvenimo.

Kazio Inčiūros 100 – osios gimimo metinės paminėtos Vilniuje, Rašytojų klube. Renginio organizatorių kvietimu minėjime dalyvavo anykštėnai: rašytojas Rimantas Vanagas, Viešosios bibliotekos direktorius Romas Kutka, knygos „Prisiminimai apie Kazį Inčiūrą“ sudarytoja Audronė Berezauskienė.




Parengė
Anykščių rajono savivaldybės
viešosios bibliotekos
įvaizdžio kūrimo skyriaus
vedėja Aušra Miškinienė