Lietuvos viešosios biliotekos

Jonavos rajono savivaldybės viešoji biblioteka organizuoja renginius, skirtus žymių kraštiečių jubiliejinėms datoms paminėti. Tarp iškiliausių tautinio atgimimo epochos asmenybių garbinga vieta tenka Jeronimui Raliui. Gydytojas, vertėjas, žurnalistas, visuomenės veikėjas, visą savo gyvenimą paaukojęs Tėvynės labui, žmonėms. Jį išgarsino ir įamžino pirmą kartą į lietuvių kalbą išversta Homero „Odisėja“ ir įpusėta versti „Iliada“. J. Raliui rūpėjo duoti lietuviams visa tai, ką vertingo žmonija buvo sukūrusi...

Paskutiniuosius savo gyvenimo metus J. Ralys gyveno ir dirbo Jonavoje. Jonaviečiai jį mylėjo ir gerbė kaip gydytoją bei kilnios sielos žmogų. Jonava tapo jo gyvenimo uostu. Bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Nijolė Degutienė paruošė projektą „Vyrą pagarbinki, mūza...“, skirtą Jeronimo Ralio 130 gimimo metinėms paminėti. Kultūros ministerija parėmė šį projektą. Savo organizuojamais renginiais bibliotekininkai siekia deramai paminėti šio iškilaus žmogaus, palikusio gilų pėdsaką mūsų rajono istorijoje, sukaktį, rūpinasi J. Ralio atminimo, kūrybinio palikimo išsaugojimu ir skleidimu. Informacijos ir kraštotyros skyriaus darbuotojos Regina Lukoševičienė ir Nijolė Šaparavičienė parengė spaudinių parodą "Tokiame mažame kūne - tokia didelė siela...". Jos surinko ir sutvarkė medžiagą apie iškilųjį kraštietį. Skaitykloje eksponuojami J.Ralio vidurinės mokyklos moksleivių dailės darbai.

Renginių ciklą apvainikavo literatūros ir muzikos vakaras "Vyrą pagarbinki, mūza...". Ant stalo, dengto balta staltiese, plazdėjo žvakės liepsnelė, šalia gulėjo sena knyga - pirmasis Homero „Odisėjos“ vertimas į lietuvių kalbą. Suvinguriavo Meno mokyklos moksleivių fleitų melodijos ir prasidėjo renginys, skirtas J. Ralio 130-osioms metinėms.

Vakare dalyvavo Kauno dramos teatro aktoriai Virginija Kochanskytė ir Petras Venclovas. Jie scenoje pasirodė apsirengę antikiniais drabužiais. „Vyrą pagarbinki, Mūza, patyrusį vargo didžiausio...“- nuskambėjo „Odisėjos“ pradžia. Daug gražių giesmių, skambančių P. Venclovo lūpomis antikine eilėdara – hegzametru, - tą vakarą išgirdo jonaviečiai. V. Kochanskytė, savo apdaru primenanti epo herojes - Kalipsę ar Penelopę – perskaitė Juditos Vaičiūnaitės eilėraščių ciklą „Keturi portretai“. Poezijos žodžius keitė vingrios kanklių – lietuviškos arfos – melodijos, kurias išgavo Meno mokyklos muzikantės. Susirinkusieji į vakarą ilgam iš bibliotekos išsinešė žmogaus, kuris, anot kito kraštiečio vertėjo Aleksio Churgino, be irklų ir burių perplaukė pačią giliausią jūrą, pagarbinimo dvasią.

Apie šio iškylaus žmogaus gyvenimą, jo metus, praleistus Jonavoje, papasakojo Informacijos ir kraštotyros skyriaus darbuotoja Rimantė Tarasevičienė. Jeronimas Ralys gimė 1876 m. spalio 10 dieną Antkapinyje, Kelmės rajone. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje. Čia besimokydamas bandė versti Homero poemas. Nuo 1896 m. studijavo Maskvos universitete, 1903 m. baigė medicinos fakultetą. Maskvoje dalyvavo lietuvių visuomeniniame gyvenime, bendradarbiavo su Jurgiu Baltrušaičiu. Ne vieną kartą buvo suimtas, bet paleistas, nes nepavyko sudaryti bylos – neatsirasdavo išdavikų, o įkalčių nebuvo randama. Vis dažniau „Ūkininke“, „Varpe“ pasirodyti J. Ralio kūriniai: apysakos, vienintelis originaliosios kūrybos eilėraštis „Tėvynainiams“. 1902 m. išėjo vienintelis atskiru leidiniu išleistas originalus kūrinys „Rykštės“, pasirašytas Nežinomo slapyvardžiu.

1903-1906 m. dirbo Maskvos Morozovo vaikų ligoninės gydytoju, 1906-1908 m. tarnavo jūrų laivyne. Nuo 1908 m. – jau Lietuvoje: dirbo Prienuose, Taujėnuose, Ariogaloje, Jonavoje. Panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, trūko įdomių knygų vaikams. Todėl 1907 m. išvertė D. Defo „Robinzono gyvenimas ir jo nelaimės“, 1914 m. - Harietos Bičer-Stou „Dėdės Tomo trobelė“.

Gyvendamas Jonavoje, J. Ralys pamilo ją, ir draugams sakė, kad apsistojo čia visam laikui – iki grabo lentos! Svajojo nusipirkti prie Skarulių žemės, pasistatyti namuką. Jis sakydavo, kad aplink Jonavą gyvena gerosios dvasios, netoli teka upelis Lietava, kurio pavadinimas taip primena Lietuvos vardą. Be to jis juokaudavo, kad kartu su juo į Jonavą atvažiavo ir Homeras. Ne visur jam sekėsi versti. O čia jis susikalbėdavo su Homeru. Gal todėl, kad Kulvoje ilsisi ir garsus reformatorius, kunigaikščio Albrechto patarėjas Abraomas Kulvietis. Jis buvo ir graikų kalbos profesorius. Gal jo siela taip pat stiprino Jeronimo ambicijas, palaikė jo pastangas verčiant Homerą. Gal žmogus palieka gyviesiems ne tik savo darbus, bet ir mintis.

J. Ralis 1914-1918 m. tarnavo carinėje armijoje kariniu gydytoju: Kaune, Carycine, Saratove. Karo metais dingo Homero vertimo rankraštis. 1918 m. grįžo į Jonavą. Rėmė Jonavos pramonę, malūną, neturtingus žmones. 1920 m. baigė trečią Homero „Odisėjos“ vertimą, kuris 1921 m. buvo išspausdintas. Vertė ir „Iliadą“, bet tik įpusėjo – išversti nespėjo. 1921 m. gruodžio 17 d. J. Ralys mirė. Nei brangių baldų, nei svajotos žemės, nei namelio, nei santaupų nepaliko žmogus, pirmasis padovanojęs tautai nemirtingus Homero šedevrus. Homeras lietuvių kalba ir buvo vienintelis jo turtas, vienintelis palikimas.

Į paskutinę kelionę Homero vertėją lydėjo minių minios. Paprasti žmonės nesuprato, o gal ir negirdėjo apie J. Ralio vertimus, daugelis jų nemokėjo net skaityti. Jie lydėjo į kapus savo daktarą, savo geradarį. Žmogų, kuris atjautė jų vargus ir nelaimes, gynė jų kalbą, jų teises, mokė juos gyvenimo išminties.

Pirmas paskui J. Ralio karstą ėjo Vaižgantas. Prie kapo duobės nukėlė karsto dangtį. Velionis gulėjo jame mažas lyg vaikas. Vaižgantas žvelgė į šio dvasios milžino palaikus ir niekaip negalėjo suvokti: kaip tokiame mažame kūne galėjo tilpti tokia didelė siela....

Didingas antkapinis paminklas Homero vertėjui buvo sukurtas pagal architekto Adolfo Netyksos projektą ir atidengtas 1930 m. rugsėjo 30 d., minint Jeronimo vardadienį. Paminklas vaizduoja betoninį sarkofagą su obelisku, kuriame iškaltas kryželis ir užrašas „Homero vertėjas daktaras Jeronimas Ralys“. Paminklas papuoštas jį supančiais šešiais betoniniais stulpeliais, tarpusavyje sujungtais metaline grandine. Ant sarkofago fasadinės pusės buvo vertėjo porcelianinė nuotrauka, dabar vietoj nuotraukos yra bareljefas, virš jo – knyga „Odisėja. Iliada“

J. Ralio atminimą Jonavoje įamžina ne vien šis paminklas, bet ir jo vardu pavadinta gatvė. 1991 m. Jonavoje, Vilniaus g. Nr. 11, ant buvusio karo ligoninės pastato atidengta paminklinė lenta, bylojanti, jog „šiame name 1918-1921 m. dirbo daktaras, Homero poemų vertėjas Jeronimas Ralys (1876-1921 m.)“. 1993 m. jo vardu pavadinta didžiausioji miesto mokykla – I-oji vid. m-kla.

Jonavos rajono viešoji biblioteka 1996 m. išleido bibliografiją „Jeronimas Ralys“, skirtą jo 120-osiosms gimimo metinėms, kurią parengė Nijolė Šaparavičienė. 2000 m. išleistoje knygoje „Jonavos krašto žmonės“, kurią sudarė Regina Lukoševičienė ir Nijolė Šaparavičienė pristatoma Jeronimo Ralio biografija bei bibliografija. Bibliotekoje nuolat rengiamos parodos, pristatančios žymųjį kraštietį. Ypatingas dėmesys J. Raliui skirtas šiemet, minint jo gimimo jubiliejų.

Rimantė Tarasevičienė,
Jonavos viešosios bibliotekos
Informacijos ir kraštotyros skyriaus
vyr. bibliografė