Lietuvos viešosios biliotekos

Spalio 6 dieną daug žinomų Lietuvos dailininkų, rašytojų bei menotyrininkų susirinko į Algimanto Jusionio knygos „Kai tapau – aš gyvenu“ pristatymą, kuris vyko Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje. Renginio vedėja ir režisierė Dalia Kanclerytė pristatė A. Jusionį kaip žmogų apie kurį niekas nesako „buvo“. Jis yra – dabar ir čia, su mumis. Vieniems – tapytojas, maestro, kitiems – dėstytojas, šviesuolis, tretiems – draugas, bičiulis ir brolis, ketvirtiems – legenda, kalbanti iš raudonsaulių drobių, trykštanti emocija, gyva mintim, pulsuojančia aistra, kviečianti patirti ir išgyventi visa, kas šiam gyvenime duota.

Mintis iš dienoraščio apie spalvotus jausmus, meilę, laisvę, ramybę, tiesą skaitė aktorius Vytautas Paukštė. Brolis Benediktas, pradėjęs savo kalbą žodžiais „Algis išėjo, o mes pasilikome su Jo kūryba, Jo svajonėmis“, dalijosi mintimis apie žymųjį menininką.
P.Domšaičio galerijos direktorė Kristina Jokubavičienė apgailestavo, kad gražiausius žodžius ir darbus dažniausiai pasakome po to, kai žmogaus nebėra. Knyga buvo pradėta daryti praėjus trims mėnesiams po dailininko žūties. Mintys iš dailininko rašytų dienoraščių sugulė į knygos lapus. Jos gilios, kupinos jausmų, ekspresyvios kaip ir patys dailininko darbai.

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Arūnas Sakalauskas dalijosi prisiminimais apie A. Jusionį , grožėjosi Jo talentu, kūryba bei pedagogine veikla. Daug prisiminimų apie šį menininką susirinkusieji išgirdo ir iš rašytojų Rimanto Černiausko bei Juozo Šikšnelio lūpų.
Renginio pabaigoje Violeta Jusionienė padėkojo knygos rėmėjams bei atėjusiems prisiminti dailininką A.Jusionį, susipažinti su naujai išleista knyga.
Knygos pristatymo metu bibliotekos galerijoje veikė dailininko A.Jusionio darbų paroda.



Skaistė Buožiuvienė