Lietuvos viešosios biliotekos

Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Kraštotyros skaitykloje surengta dokumentų paroda „Šventa žeme barstyti Veprių Kalvarijų keliai...“, skirta 160 metų sukakčiai, kai pirmą kartą paminėtos Veprių Kalvarijos. Parodoje eksponuojami dokumentai iš Veprių krašto muziejaus fondų, viešosios įstaigos „SOS Vepriuose“ įkūrėjo ir vadovo, Veprių parapijos bažnyčios sinodo nario Romo Petro Šaulio fotonuotraukos iš asmeninio archyvo, kiti dokumentai.

Vepriai – viena iš trijų Lietuvos vietovių, turinčių Kristaus kančių kelius (šalia Vilniaus ir Žemaičių Kalvarijų). Pasakojama, kad pradžią Kalvarijoms davė nesutarimai tarp vepriškių ir upninkiečių, mat kadaise įgriuvus Upninkų bažnyčios stogui, rusų administracija ją uždarė, ir Vilniaus vyskupijos administratorius įsakė perkelti šios bažnyčios turtą į Veprius ir čia įsteigti Veprių parapiją. Tačiau upninkiečiai tam priešinosi, nenorėdami atiduoti savo bažnyčios turto ir ilgai nelankė naujųjų maldos namų Vepriuose, boikotuodami juos. Tada ir buvo nutarta statyti šioje vietoje Kalvarijas. Klebonui teko įveikti daug rūpesčių, kol gavo rusų valdžios leidimą statyti koplytėles. Ilgai jis vaišino ir degtine girdė rusų pristavą su asesoriumi, kol iš jų sužinojo, kur ir kaip rašyti prašymą. Pristavas pamokė, kad reikia prašyti pinigų ne koplytėlėms, o stulpams su paveikslais.

Vilniuje buvo paruoštas Kalvarijų planas, pagal kurį buvo statomos koplytėlės ir vartai. Į Jeruzalę pasiųsta moteris atvežė 12 maišelių šventos žemės, simbolizuojančių 12 apaštalų. 1846 metais per Sekmines Vepriuose pirmą kartą buvo apeiti Kristaus kančios keliai.
Iš parodoje eksponuojamų dokumentų galima sužinoti, jog yra ir kita Kalvarijų atsiradimo versija. Ji teigia, jog koplytelių iniciatorius - dažnai į Vilniaus Kalvarijas keliaudavęs zakristijonas Juozas Sinickas.

5 kilometrų ilgio Veprių Kalvarijos – 35 Kryžiaus kelio koplytėlės ir vartai - išdėstytos tarp Vaprių ežero ir Šventosios upės. Iš pradžių jos buvo labai paprastos, kaltos is lentų, tačiau jas puošiantys paveikslai – labai gražūs, parvežti is Vilniaus. 19 a. pabaigoje klebono S.Janulevičiaus rūpesčiu buvo pastatytos mūrinės koplyčios.

Parodos dokumentai vaizdingai pasakoja tolesnį Kalvarijų likimą. Pirmojo pasaulinio karo metais koplyčios gerokai nukentėjo, į Veprius įsiveržę rusų kareiviai daugelį paveikslų tiesiog sušaudė. Tarpukario laikotarpiu į Veprius per Sekmines atvykdavo tūkstančiai maldininkų. Kalvarijos buvo lankomis ir tuomet, kai sovietų valdžia tai draudė. Žmonių tikėjimo nepažabojo net drastiškos valdžios priemonės - 1963 metais koplyčios buldozeriais buvo išgriautos.
Prasidėjus Atgimimui, 1989 metais Veprių Kalvarijos tikinčiųjų bendruomenės aukomis ir iniciatyva buvo atstatytos. Greta Kryžiaus kelio Vepriuose yra ir Dievo Motinos Sopulingosios stotys, pasak, vietinių žmonių, „Marijos takeliai“, kuriuos maldininkai apeina priešinga Kryžiaus keliui kryptimi.

Tarp parodos eksponatų galima aptikti keletą unikalių raštų kopijų, kurias bibliotekai padpovanojo Ukmergės kraštotyros muziejaus vyrsnysis specialistas Raimondas Ramanauskas. Tai 19 a. pabaigoje vykusio susirašinėjimo tarp Lietuvos ir Vilniaus Arkivyskupo bei Vilniaus, Kauno ir Gardino generalgubernatoriaus raštai dėl Veprių Kalvarijų būklės, būtinybės jas remontuoti ir rusų valdžios atsisakymas tai leisti. Vepriškis Romas Petras Šaulys – vienas iš entuziastų puoselėjant Kryžiaus kelio koplytėles, jas remontuojant ir prižiūrint. Parodoje pateikiama daug šio autoriaus fotonuotraukų iš koplytėlių atsatymo, jų šventinimo, Sekminių procesijų akimirkų. Šiose nuotraukose – dabartinis Veprių Kalvarijų likimas, Sekminių atlaidai, Veprių parapijos svečiai, senosios ir naujosios tradicijos.

Šiek tiek graudžioje ir notalgiškoje parodos „ Šventa žeme barstyti Veprių kalvarijų keliai...“ atidarymo šventėje dalyvavo rajono literatai, kultūros darbuotojai, muziejininkai, dabartiniai ir buvę Veprių gyventojai, kurie prisiminė skaudų koplytelių likimą simbolizuojančius metus, gausius praeities susibūrimus šiame krašte, aptarė būsimuosius darbus. Vienas iš projektų, kurio iniciatorius – Romas Petras Šaulys, - įkurti vaizdingose Veprių apylinkėse vaikų ir jaunimo centrą, į kurį susirinkę jauni žmonės mokytųsi gerbti senąsias tautos tradicijas, pažinti tikrąsias vertybes ir istoriją.

Renginio metu skambėjo rajono literatų eilės apie tremtį ir šio krašto šventę –Sekmines, svečiai ragavo vandens iš Veprių krašte šventu laikomo Cedrono upelio šaltinio. Iš Vlado Šlaito viešosios bibliotekos vėliau paroda išlieliaus į kitas rajono seniūnijas, bus surengta bibliotekos filialuose.

Rasa Griškevičienė

Vlado Šlaito viesosios bibliotekos direktorė