|
2006-03-25 Kūrėjas ir jo antrininkasKovo16 dieną Alytaus Jurgio Kunčino bibliotekoje Salonas „BALTA VARNA“ pristatė alytiškiams poeto, eseisto, vertėjo Marcelijaus Martinaičio kūrybos vakarą. Šis literatūrinis susitikimas - jau antrasis iš inicijuotų Alytaus šv. Benedikto vidurinės mokyklos bendruomenės, su kuria biblioteką sieja prasmingas bendradarbiavimas. |
Kovo16 dieną Alytaus Jurgio Kunčino bibliotekoje Salonas „BALTA VARNA“ pristatė alytiškiams poeto, eseisto, vertėjo Marcelijaus Martinaičio kūrybos vakarą. Šis literatūrinis susitikimas - jau antrasis iš inicijuotų Alytaus šv. Benedikto vidurinės mokyklos bendruomenės, su kuria biblioteką sieja prasmingas bendradarbiavimas.
Poetą ir jo kūrybą klausytojams pristatė Rašytojų sąjungos leidyklos vyriausiasis redaktorius, literatūros kritikas Valentinas Sventickas. Apžvelgęs M. Martinaičio kūrybinį kelią ir įspūdingiausiu jo etapu pavadinęs „Kukučio balades“, V. Sventickas atkreipė dėmesį į siužetinių lyrikos galimybių paieškas, kaip vieną ryškiausių poeto kūrybos krypčių.
Vakaro metu (į jį sugužėjo ir kaip reta gausiai jaunimo) skambėjo poeto skaitomos eilės iš prieš porą metų išleistos knygos „K. B. Įtariamas“. Marcelijus Martinaitis šelmiškai prisipažino, kad kiekvienas kūrėjas savyje turi antrininką. Su šia vidine esybe galima pasikalbėti, ją paauklėti. Ir esą nežinia, ar šis antrasis „aš“ duotas Dievo ar šėtono...
Vakaro metu autorių užklupo daugybė neformalių klausimų. Išprovokuotas išrinkti savo mėgstamiausių knygų penketuką, M. Martinaitis diplomatiškai paminėjo vertinąs A. Marčėno kūrybą. Na, o renginiui besibaigiant, jo dalyviai, iki tol „sklandę“ poetinėse padangėse, apgailestaudami turėjo pripažinti, kad nūdienos realybėje nei vienas poezijos leidinys nepasiekia skaitytojo be valstybės ar privačių asmenų paramos.
Jūratė Čėsnaitė
Poetą ir jo kūrybą klausytojams pristatė Rašytojų sąjungos leidyklos vyriausiasis redaktorius, literatūros kritikas Valentinas Sventickas. Apžvelgęs M. Martinaičio kūrybinį kelią ir įspūdingiausiu jo etapu pavadinęs „Kukučio balades“, V. Sventickas atkreipė dėmesį į siužetinių lyrikos galimybių paieškas, kaip vieną ryškiausių poeto kūrybos krypčių.
Vakaro metu (į jį sugužėjo ir kaip reta gausiai jaunimo) skambėjo poeto skaitomos eilės iš prieš porą metų išleistos knygos „K. B. Įtariamas“. Marcelijus Martinaitis šelmiškai prisipažino, kad kiekvienas kūrėjas savyje turi antrininką. Su šia vidine esybe galima pasikalbėti, ją paauklėti. Ir esą nežinia, ar šis antrasis „aš“ duotas Dievo ar šėtono...
Vakaro metu autorių užklupo daugybė neformalių klausimų. Išprovokuotas išrinkti savo mėgstamiausių knygų penketuką, M. Martinaitis diplomatiškai paminėjo vertinąs A. Marčėno kūrybą. Na, o renginiui besibaigiant, jo dalyviai, iki tol „sklandę“ poetinėse padangėse, apgailestaudami turėjo pripažinti, kad nūdienos realybėje nei vienas poezijos leidinys nepasiekia skaitytojo be valstybės ar privačių asmenų paramos.
Jūratė Čėsnaitė
|














