Lietuvos viešosios biliotekos

Didelę reikšmę Lietuvos kultūros istorijoje XXI a. turėjo Lietuvos knygnešiai. Meilė Tėvynei, gimtajai kalbai, tautos tradicijoms skatino ryžtis rizikingam knygnešių darbui. Kovo 16-ąją, minint Knygnešio dieną, Kauno rajono savivaldybės bibliotekoje vyko renginys "J. Bielinio nuostatos gyvastingumas ir atgarsiai mūsų gyvenime", skirtas iškilaus knygnešio, Lietuvos knygnešių patriarcho J. Bielinio 160-ųjų gimimo metinių jubiliejui.

J. Bielinis - knygnešys profesionalas, draudžiamąją literatūrą pradėjęs gabenti ir platinti nuo 1873 m. Per 31-erius veiklos metus vienas ar su talkininkais pergabeno per sieną ir Lietuvoje išplatino beveik pusę visų spaudinių, tuomet išspausdintų Mažojoje Lietuvoje bei subūrė didžiausią Lietuvoje spaudos platintojų tinklą. J. Bielinis taip pat - Garšvių knygnešių draugijos vienas iš įkūrėjų, 1889-1895 — palaikė ryšius su "Atgajos" draugija, bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje, išleido keletą knygelių, leido laikraštį "Baltasis erelis". Savojo gyvenimo šūkiu laikė posakį: "Nemirsiu, kol maskoliai iš Lietuvos neišeis".
Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka intensyviai kviečia bendruomenės narius domėtis praeities įvykių istorine reikšme, renka ir sistemina kraštotyrinę medžiagą. Yra parengusi ir išleidusi enciklopedinį žinyną "Knyga, spauda ir kultūra Kauno rajone", kuriame įamžinti slaptosios spaudos platintojų, veikusių arba gyvenusių Kauno rajone vardai.

Knygnešio dienos paminėjime susirinkusiems garliaviečiams buvo įdomu pasiklausyti garbaus kolekcininko, rezistencinio paveldo draugijos "Atmintis" vadovo D. Akstino. Pranešėjas, vadovaudamasis knygnešio J.Bielinio nuostata " Lietuviais esame mes gimę, lietuviais turime ir likti...." dar kartą priminė neįkainuojamą knygnešių indėlį į lietuvių tautos kultūrą. Visuomenės veikėja, mokytoja S. Jurskytė plačiai nušvietė lietuvių pabėgėlių pasiryžimą ginti savo kalbą ir raštą, jų pilietinę-patriotinę veiklą kitose šalyse. Kraštotyrininkas A. Vaičius papasakojo apie knygnešystės tęstinumą šiandieną. Tai bibliotekų, mokyklų, kultūros įstaigų veikla, gaivinanti istorinę atmintį, skleidžianti lietuvišką knygą, skatinanti domėjimąsi sava kultūra bei raštu. Garliavietis, tremtinys M.Babonas prisiminė išgyvenimus tremtyje.

Renginio metu bibliotekoje veikė unikalių pogrindinių leidinių bei A. Dirsytės maldaknygių įvairiomis kalbomis paroda iš D. Akstino kolekcijos bei viešosios bibliotekos darbuotojų parengta paroda "Spaudos draudimo metai - tai lietuvių tautos drąsos ir pasiaukojimo metai".

 

Virginija Tamašauskienė Kauno r. sav. viešosios bibliotekos vyr. bibliografė